Skrandžio reakcija į tam tikrą maistą po nemalonios patirties – tai gana dažnas reiškinys, vadinamas skonio vengimu. Žmonės, kurie bent kartą stipriai blogai pasijuto ar apsinuodijo suvalgę konkretų patiekalą, dažnai vėliau jo vengia ir net iš pažiūros nepagrįstai jį sieja su bloga savijauta.
Kaip susiformuoja skonio vengimas
Skonio vengimas gali išsivystyti per vienintelį nesėkmingą patiekalo ragavimą – tokio atitikmens psichologijoje netgi yra vadinamas vienkartiniu sąlygotu refleksu. Pavyzdžiui, jei jums pasitaikė susirgti virusu ar patirti stiprų pykinimą netrukus po tam tikro maisto, ilgai po šio įvykio galite vengti šio produkto, nors realiai jis jūsų ligos nesukėlė. Ši reakcija atsiranda natūraliai ir dažnai veikia nesąmoningai.
Vengimo stiprumą lemia patirtis
Kuo stipresnis nemalonios savijautos epizodas, tuo ilgiau ir stipriau maistas gali būti siejamas su bloga patirtimi. Kartais žmogus net pats nesuvokia, kodėl vengia vieno ar kito skonio ar kvapo – tiesiog instinktyviai jo išsižada.
Kodėl atsiranda neapykanta tam tikram maistui?
Dažniausiai skonio vengimas prasideda nuo stiprios pykinimo ar vėmimo bangos netrukus po tam tikro maisto produkto. Tai gali nutikti ir visiškai nesusijus su pačiu maistu – kartais pykinimą sukelia ligos ar kitos priežastys, tačiau „kaltas“ lieka būtent valgytas patiekalas.
- Onkologinis gydymas
- Sutrikęs valgymas (anoreksija ar bulimija)
- Kepenų nepakankamumas
- Vidinės ausies uždegimas
- Jūros liga ar judesio ligos simptomai
- Virusinės žarnyno ligos
- Nėštumas ir rytinis pykinimas
- Apsinuodijimas alkoholiu
- Persivalgymas
Visais šiais atvejais pagrindinis ryšys tarp maisto ir blogos savijautos susiformuoja dėl pykinimo ar vėmimo, net jei tikroji priežastis yra visai kita.
Kaip įveikti skonio vengimą
Nors skonio vengimas – psichologinė reakcija, o ne alergija, ji gali įsisenėti ir trukdyti vartoti tinkamą maistą. Norint sumažinti ar įveikti šį nemalonų pojūtį, galima išbandyti keletą metodų.
- Kurti naujas asociacijas: Mėginkite susieti nemėgstamą skonį su maloniomis patirtimis – pavyzdžiui, mąstydami apie atostogas, egzotines šalis ar poilsį gamtoje.
- Keisti ruošimo būdą: Jei kokio nors gaminio skonis nepatrauklus prisiminus nemalonią istoriją, pamėginkite jį pagaminti kitaip – pavyzdžiui, vietoj keptų kiaušinių išbandykite kiaušinienę ar omletą.
- Po truputį priprasti: Pradėkite nuo menkiausio kontakto – tiesiog užuoskite, paskui truputį paragaukite nepatinkančio maisto. Progresyvus pripratimas dažnai padeda sumažinti atmetimo reakciją.
Kada verta sunerimti?
Kartais skonio vengimas tampa taip stiprus, kad pradeda riboti mitybą ar net nulemti didesnius valgymo sutrikimus. Tokiu atveju svarbu pasitarti su gydytoju, kuris padės atsekti priežastis ir parinks tinkamą pagalbą, ypač jei dėl skonio atmetimo žmogus nesugeba užtikrinti organizmui būtinų maisto medžiagų.
Pagrindinė mintis
Skonio vengimas – dažnai pasitaikanti reakcija į nemalonią patirtį, kai po vieno blogo epizodo tam tikras maistas ima sukelti neigiamas emocijas ar net fizines reakcijas. Kai kurios vengimo reakcijos laikui bėgant išblėsta, tačiau daugeliui jos išlieka metai iš metų. Jei pojūtis labai stiprus ir trukdo visavertei mitybai, būtina kreiptis į profesionalus.
