Arthrofibrozė dar vadinama sustingusio kelio sindromu – tai reta, bet sudėtinga būklė, dažniausiai išsivystanti po kelio traumų arba operacijų, tokių kaip kelio sąnario keitimas. Šiai būklei būdingas randinio audinio kaupimasis kelio viduje, dėl kurio sąnarys ilgainiui tampa vis labiau standus, o judesių amplitudė žymiai sumažėja.
Simptomai ir kaip juos atpažinti
Nedidelis sustingimas po kelio sąnario operacijos yra natūrali gijimo proceso dalis, tačiau kartais kietumas tampa nuolatiniu ir trukdo judesiams. Vienas iš pirmųjų požymių – sunku pilnai ištiesinti ar sulenkti kelį, o vaikštant pastebimas šlubavimas ar vaikščiojimas pusiau sulenktu keliu. Taip pat neretai stiprėja skausmas, ypač judant ar po krūvio.
Dar vienas dažnas simptomas – ilgai neišnykstantis šilumos pojūtis ar patinimas aplink kelį. Skirtingai nei tinimas dėl skysčių kaupimosi, šiuo atveju patinsta minkštieji audiniai dėl randinės medžiagos. Kartais pastebima, kad sunku susitraukti priekiniam šlaunies raumeniui ar valdyti koją. Jeigu pastebite tokius simptomus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimos arthrofibrozės.
Kas didina riziką susirgti
Arthrofibrozės pavojus išauga po sudėtingesnių arba ilgesnių kelio operacijų, ypač jei trauma buvo sunki, o kelis ilgą laiką buvo nejudinamas. Ilgalaikis imobilizavimas po operacijos taip pat prisideda prie šios būklės išsivystymo. Dėl šios priežasties daug dėmesio skiriama judėjimui ir reabilitacijai po chirurginių intervencijų.
Kaip gydoma arthrofibrozė
Nustačius šią diagnozę, dažniausiai prireikia papildomo gydymo. Vienas iš gydymo būdų – sąnario manipuliacija, atliekama anestezijoje, kurios metu sulaužomi besikaupiantys randiniai audiniai. Vis dažniau pritaikoma artroskopinė operacija, jos metu specialiais instrumentais pašalinama randinė medžiaga. Jei būklė itin sunki, gali prireikti sudėtingesnės chirugijos.
Po bet kokios intervencijos itin svarbu tęsti intensyvią reabilitaciją – kineziterapiją, kurios tikslas – išlaikyti sąnario lankstumą ir užkirsti kelią atsinaujinimui.
Kineziterapija ir nuolatinis judėjimas
- Specialūs judesiai su nuolat judančiu (CPM) aparatu
- Fizinis aktyvumas – vaikščiojimas takeliu, mynimas dviračio, pratimai vandenyje
- Kelio įtvarų dėvėjimas
Kokia prognozė ateityje?
Nors arthrofibrozė pasitaiko itin retai, nuo jos stipriai nukenčia žmogaus judrumas ir kasdienė veikla tampa sudėtingesnė. Dėl to itin svarbu pooperaciniu laikotarpiu nuolat stebėti savo judesių amplitudę ir nepraleisti ženklų, rodančių didėjantį kelio sustingimą. Laiku pradėtas gydymas ir aktyvi reabilitacija padidina sėkmingo pasveikimo tikimybę.
Kaip sumažinti arthrofibrozės tikimybę
Siekiant sumažinti riziką, gydytojai dažnai rekomenduoja naudoti specialius prietaisus – nuolatinio judesio aparatus, skiria kompresinius tvarsčius, šalto gydymą (krioterapiją) ar net specialų skysčių nutraukimo dreną. Aktyvios reabilitacijos programos ir pratimai yra geriausia prevencijos priemonė, padedanti išvengti pernelyg didelio sąnario sustingimo ateityje.













