Anurija – tai būklė, kai inkstai nustoja gaminti šlapimą arba jo išsiskiria labai mažai. Ši problema dažnai pasireiškia po oligūrijos, kai sumažėja šlapimo kiekis. Nors iš pradžių gali būti tik menkas šlapimo sumažėjimas, ilgainiui šlapinimasis gali visiškai sustoti.
Anurijos esmė ir svarba
Šlapinimasis yra svarbi organizmo funkcija, kurios metu pašalinami nereikalingi skysčiai ir kenksmingos medžiagos. Įprastai inkstai per parą išskiria apie 1–2 litrus šlapimo. Jeigu šlapimo gamyba sustoja, organizme pradeda kauptis atliekos, skysčiai ir elektrolitai. Toks susikaupimas gali apsunkinti esamų ligų eigą ir netgi tapti pavojingas gyvybei.
Sveikatos būklės, susijusios su anurija
Dažniausiai anurija susijusi su inkstų sutrikimais – tiek staigiais, tiek ilgalaikiais. Ji taip pat gali būti nulemta kitų ligų, kurios pažeidžia inkstus ar trukdo šlapimo nutekėjimui. Pajutus anurijos simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes laiku pradėjus gydymą galima išvengti rimtų komplikacijų.
Pagrindinės anurijos priežastys
- Nekontroliuojamas diabetas. Nesureguliuotas cukrinis diabetas gali iššaukti pavojingą būklę – diabetinę ketoacidozę, kuri dažnai baigiasi ūminiu inkstų nepakankamumu ir anurija.
- Aukštas kraujospūdis. Ilgainiui padidintas kraujospūdis pažeidžia inkstus maitinančias kraujagysles, trikdydamas jų veiklą.
- Inkstų nepakankamumas. Kai inkstai nustoja tinkamai veikti, sutrinka ir šlapimo gamyba, todėl gali išsivystyti anurija.
- Lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas. Ilgalaikiai inkstų pakitimai apsunkina kenksmingų medžiagų pašalinimą iš organizmo su šlapimu.
- Inkstų akmenys. Dideli mineralų sankaupos gali užblokuoti šlapimo takus, sukelti skausmą bei komplikacijas.
- Inkstų augliai. Naujagyslei ne tik trikdo organo veiklą, bet ir gali užkimšti šlapimo nutekėjimo kelius.
Anurijos atpažinimas ir tyrimai
Norint nustatyti, ar pasireiškė anurija, pirmiausia svarbu įvertinti simptomus. Dažnai gydytojas teiraujasi:
- ar jaučiate skysčių kaupimąsi,
- ar sunkiau šlapintis,
- ar sumažėjo apsilankymų tualete skaičius,
- ar pastebėta kraujo šlapime,
- ar išaugo nuovargis.
Diagnozei patvirtinti dažnai atliekami papildomi tyrimai, padedantys įvertinti inkstų būklę:
- inkstų biopsija,
- kraujas tiriamas dėl susikaupusių atliekų,
- kompiuterinė tomografija (CT),
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT),
- branduolinės medicinos inkstų funkcijos tyrimas,
- šlapimo tyrimas.
Kokios galimos komplikacijos?
Jeigu anurija nėra gydoma, gali išsivystyti sunkių, net gyvybei pavojingų komplikacijų. Nuolatinė šlapimo stoka lemia kenksmingų medžiagų kaupimąsi ir pačių inkstų pažeidimus, o laiku nesuteikus pagalbos pasekmės gali būti negrįžtamos.
Kaip gydoma anurija?
Gydymo taktika priklauso nuo konkrečios priežasties, dėl kurios dingo šlapimas. Jei inkstų funkcija sutrikusi, gali prireikti dializės – tai procedūra, padedanti šalinti skysčių ir atliekų perteklių. Kartais taikomi šlapimtakių stentai ar net inksto persodinimas, jei kitos priemonės nepadeda.
Sergant diabetu ar hipertenzija, itin svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vaistus vartoti reguliariai. Gyvensenos pokyčiai – sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, streso valdymas – gali pagerinti bendrą būklę ir sumažinti anurijos riziką.
Tais atvejais, kai šlapimo nutekėjimą trikdo akmenys ar navikai, dažnai tenka šalinti kliūtį chirurginiu būdu, arba taikyti chemoterapiją ar spindulinį gydymą – priklausomai nuo naviko dydžio ir pobūdžio.
Progresavimas ir prognozė
Anurijos baigtis stipriai priklauso nuo to, kaip greitai nustatyta priežastis, ar buvo galima laiku ją pašalinti, ir nuo bendros inkstų būklės. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas žymiai pagerina tikimybę išvengti komplikacijų. Todėl pajutus, kad pasikeitė šlapinimosi įpročiai, verta nelaukti ir nedelsti kreiptis į specialistus.
