Nubrozdinimų, dar vadinamų „dylančiomis žaizdomis“, dažniausiai pasitaiko tada, kai oda stipriai trinasi į grubų paviršių. Pagrindinis tikslas tokiu atveju – kruopščiai išvalyti žaizdą ir apsaugoti ją nuo papildomų pažeidimų. Daugeliu atvejų gydytojų pagalba neprireikia, tačiau kai kuriomis aplinkybėmis medicinos apžiūra būtina.
Kas yra nubrozdinimas?
Nubrozdinimas – tai paviršinis odos pažeidimas, atsirandantis, kai oda trinasi arba slysta per šiurkštų paviršių. Tokios žaizdos dažnai būna skausmingos, bet dažniausiai nebūna giliai pažeidžiančios audinius. Kasdieniame gyvenime jos kartais vadinamos „braškinėmis“ ar „avietinėmis“ žaizdomis dėl būdingos išvaizdos.
Kaip atsiranda nubrozdinimai?
Dažniausiai tokio tipo žaizdos atsiranda pavasarį ir vasarą, nes lauke žmonės aktyviau leidžia laiką ir dėvi mažiau drabužių – oda lieka mažiau apsaugota. Sukritus, slystelėjus ar susidūrus su šiurkščiu paviršiumi, nukentėjusi vieta gali būti įbrėžta ar net stipriai nuplėšta. Dažniausiai nubrozdinimas apima tik išorinius odos sluoksnius, tačiau kartais trauma gali būti giliau ir pažeisti kelis odos sluoksnius ar net pareikalauti papildomų gydymo būdų.
- Važiavimas dviračiu
- Riedlenčių sportas
- Motociklų vairavimas
- Kamuolinių žaidimų veikla
- Bėgimas gryname ore
Kaip tinkamai prižiūrėti nubrozdinimus?
Daugumą paviršinių nubrozdinimų galima gydyti namuose. Vis dėlto svarbu stebėti gijimo eigą, kad laiku pastebėtumėte infekcijos požymius ar kitus pokyčius. Norint sumažinti infekcijos riziką ir randėjimą, rekomenduojama laikytis šių žingsnių:
- Rankų higiena. Prieš liesdami pažeistą vietą, kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Žaizdos valymas. Švelniai praplaukite nubrozdinimą vandeniu, vengdami stipraus trynimo, kuris gali dar labiau suerzinti odą ar paskatinti kraujavimą.
- Pašalinkite svetimkūnius. Jei žaizdoje matote smėlio, žolės ar kitų nešvarumų, atsargiai juos išimkite – jei reikia, naudokite pincetą.
- Užtepkite antibakterinio tepalo. Išvalius žaizdą, rekomenduojama patepti antibakteriniu tepalu – tai padeda apsaugoti nuo bakterijų ir pagreitina gijimo procesą.
- Uždengimas. Apdenkite nubrozdinimą specialiu tvarsčiu arba lengvu medicininiu padažu, kad žaizda neprarastų drėgmės ir būtų apsaugota nuo purvo.
- Tvarsčio keitimas. Rekomenduojama tvarstį keisti 1–2 kartus per dieną arba dažniau, jei jis susitepa ar sušlampa. Jeigu tvarstis prikibo ir nuimant jaučiamas skausmas, galite jį sudrėkinti vandeniu – taip nuimti lengviau ir nesužalojama besiformuojanti nauja oda.
- Infekcijos požymių stebėjimas. Sveikstant reguliariai tikrinkite, ar neatsirado paraudimo, skausmo, pūlių ar kito išskyrų kiekio. Tokiu atveju naudokite antibakterinį tepalą, o jei žaizda blogėja – kreipkitės į specialistus.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Nors daugelis nubrozdinimų gyja savaime, tam tikrais atvejais vertėtų nevengti medicininės pagalbos:
- Matomi gilūs audinių sluoksniai (raumenys ar kaulai)
- Žaizdoje įstrigę stambesni svetimkūniai, kurių negalite pats ištraukti
- Sužalojimas apima didelę galūnės ar kūno dalį
- Iš žaizdos nuolat sunkiasi pūliai arba kitos išskyros
- Kraujavimas nenustoja
Ką tikėtis gyjant?
Dauguma paviršinių nubrozdinimų su tinkama priežiūra užgyja per kelias savaites. Jei žaizda gilesnė ar didesnė, gijimas gali užtrukti ilgiau. Sunkesnės traumos gali pareikalauti gydymo stacionare ar net odos persodinimo. Jei pastebėjote infekcijos požymių arba žaizda nestoja gyti, būtinai kreipkitės į gydytoją išsamesnei apžiūrai ir pagalbai.
