Reumatoidinis artritas – tai lėtinė autoimuninė liga, pasireiškianti skausmingais, patinusiais sąnariais. Skirtingai nei dažnai su amžiumi atsirandanti osteoartrito forma, ši liga atsiranda tada, kai imuninė sistema klaidingai pradeda atakuoti sąnarių dangalą. Daugiausia su šia diagnoze susiduria vidutinio amžiaus moterys, tačiau ja gali susirgti bet kas.
Seronegatyvus reumatoidinis artritas
Ne visi reumatoidinio artrito atvejai atrodo vienodai. Galima susidurti su vadinamuoju seronegatyviu reumatoidiniu artritu. Ši terminas reiškia, kad paciento kraujyje nerandama antikūnų – reumatoidinio faktoriaus (RF) ir antikūnų prieš ciklinius citrulinuotus peptidus (anti-CCP) – kurie būdingi daugumai sergančiųjų RA, tačiau simptomai vis tiek pasireiškia.
Kaip atliekama RA diagnostika?
Nors įprasta remtis kraujo tyrimais, vieno absoliutaus testo, galinčio neabejotinai nustatyti reumatoidinį artritą, nėra. Gydytojas iš pradžių vertina pagrindinius simptomus – sąnarių patinimą ir judesių ribotumą. Prireikus atliekami rentgeno tyrimai, vertinami uždegimo požymiai kraujyje.
Dažnai skiriamas reumatoidinio faktoriaus tyrimas. Reumatoidinis faktorius – tai antikūnas, kuris gali rodyti uždegiminį audinių procesą. Padidėję RF rodikliai būdingi ne tik RA, bet ir kitoms autoimuninėms ligoms, taip pat gali pasitaikyti vyresnio amžiaus žmonių, net jeigu jie neserga jokia liga. Ne visiems, sergantiems RA, RF testas būna teigiamas – neretai jis išlieka normos ribose.
Pastaraisiais metais vis plačiau naudojamas anti-CCP tyrimas, kuris padeda anksčiau ir tiksliau nustatyti RA. Tačiau ir šis testas nėra universalus, todėl reikia kompleksiškai įvertinti simptomus, kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus.
Kai simptomai primena RA, bet tyrimai – ne
Pasirodo, kad uždegiminės sąnarių ligos nebūtinai visada yra reumatoidinis artritas. Jei pacientas jaučia daugumą šiai ligai būdingų simptomų, tačiau kraujyje nenustatoma nei RF, nei anti-CCP, gali būti, jog iš tiesų susiduriama su spondiloartritu – kita autoimuninių ligų grupe, kurios metu dažnai pažeidžiama stuburo ar kryžmens sritis.
Spondiloartritų įvairovė
Spondiloartritai apima kelias susijusias uždegimines ligas, kurios dažnai anksčiau buvo laikytos reumatoidinio artrito atmainomis:
- Psoriazinis artritas
- Reaktyvusis artritas
- Ankilozinis spondilitas
- Enteropatinis artritas (susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis)
- Whipple’o liga
- Ne-radiografinis ašinis spondiloartritas
Kiekviena iš šių ligų turi savitų bruožų, tačiau jas visas jungia uždegiminio autoimuninio artrito pobūdis – dažniausiai pažeidžiami stuburo ar dideli sąnariai.
RA ir spondiloartritų skirtumai
Nors tiek reumatoidinis artritas, tiek spondiloartritai paveikia sąnarius, yra reikšmingų skirtumų. Vienas ryškiausių – spondiloartritai gerokai dažnesni vyrams, tačiau moterims dažnai nustatomi pavėluotai.
Be sąnarių uždegimo, spondiloartritai dažnai susiję ir su kitais susirgimais:
- Psoriaze (odos liga)
- Uždegiminėmis žarnyno ligomis
- Akių uždegimu
- Šlaplės uždegimu
- Bėrimais burnos gleivinėje
Reumatoidiniam artritui būdingas simetriškas sąnarių uždegimas – dažniausiai pažeidžiami tie patys sąnariai abiejose kūno pusėse. Spondiloartrituose sąnarių uždegimas dažnai būna vienašalis, gali pasireikšti tendonito požymiais (sausgyslių uždegimu), gana dažnai paveikiami pėdų, kulnų ar stuburo srities sąnariai (enthesitas – uždegimas ten, kur sausgyslės jungiasi su kaulais).
Spondiloartrito gydymo galimybės
Deja, nei reumatoidinio artrito, nei spondiloartritų šiuolaikinė medicina pilnai išgydyti negali, tačiau ligos simptomus ir eigą galima efektyviai kontroliuoti. Dažniausiai taikomos šios gydymo priemonės:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
- Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARD), taip pat biologiniai vaistai
- Tepalai psoriazei malšinti
- Hormoniniai ir NVNU lašai akių uždegimui
- Specifiniai mitybos pokyčiai sergant žarnyno uždegiminėmis ligomis
- Janus kinazės (JAK) inhibitoriai
- Biologinė terapija
Parinkti tinkamiausią gydymą visuomet padės gydytojas, įvertinęs jūsų individualią būklę ir simptomus. Ankstyva diagnozė bei veiksminga liga valdanti terapija leidžia išsaugoti judrumą ir kokybišką kasdienį gyvenimą, net sergant šiomis lėtinėmis uždegiminėmis ligomis.
