Wernicke afazija – tai kalbos supratimo ir raiškos sutrikimas, atsirandantis dėl nedidelio kairiosios smegenų pusės vidurinės srities – vadinamos Wernicke zona – pažeidimo. Ši smegenų dalis, glaudžiai susijusi su mūsų gebėjimu suprasti ir vartoti kalbą, tampa svarbia grandimi bendravimui.
Kas yra afazija
Afazija – tai neurologinis sutrikimas, veikiantis žmogaus gebėjimą kalbėti ar suprasti kalbą. Vienas iš dažniausių šios būklės tipų yra Wernicke afazija, kai pasikeičia žmogaus gebėjimas tarti rišlius sakinius ar suvokti, ką sako kiti. Šis sutrikimas priskiriamas „sklandžiajai afazijai“, nes kalbėjimas dažniausiai išlieka sklandus, tačiau prasmės jame gali stigti.
Wernicke afazijos ypatumai
Pažeidus Wernicke zoną, žmogus gali prarasti gebėjimą suprasti žodžių reikšmę ar vartoti juos tinkamai. Dažnai asmuo pats nepastebi, kad jo kalbos turinys prarado prasmę – frazės sudaromos sklandžiai, tačiau sakiniai gali būti beprasmiai ar sunkiai suprantami aplinkiniams.
Pagrindiniai požymiai
- Žmogus jungia žodžius į sakinius, kurie neturi loginės prasmės
- Kalboje pasirodo išgalvotų, neegzistuojančių žodžių
- Asmuo dažnai nesupranta, kad jo kalboje atsiranda klaidų
- Kalbos ritmas ir tartis išlieka įprasti, nors turinys gali būti nesuprantamas
- Sudėtinga atkartoti net paprastas frazes
- Kartais, bandydamas atkartoti ką išgirdo, prideda papildomų žodžių
- Gali kalbėti labai greitai ir pertraukti kitus
Kiti galimi sutrikimai
Nukentėję kalbos gebėjimai dažnai neturi įtakos kitiems protiniams ar pažintiniams sugebėjimams. Wernicke afaziją turintys žmonės gali geriau suprasti vaizdinę informaciją nei rašytinius ar sakytinius tekstus. Taip pat gali būti žymiai apsunkinti skaitymo ir rašymo įgūdžiai, tačiau bendri pažinimo gebėjimai išlieka gana stabilūs.
Priežastys
Wernicke afaziją dažniausiai sukelia kraujotakos sutrikimas vidurinėje kairiojo smegenų pusrutulio dalyje. Dažniausia priežastis – galvos smegenų insultas, dėl kurio pakanka kelių minučių be deguonies, kad žūtų šioje zonoje esantys neuronai. Apytikriai ketvirtadalis iki beveik pusės žmonių, patyrusių insultą, susiduria su tam tikros formos afazija.
- Galvos smegenų traumos
- Navikai
- Infekcijos
- Kiti neurologiniai sutrikimai
Kai kuriais atvejais kalbos sutrikimai gali būti laikini ir pasikartojantys, pavyzdžiui, pasireiškę po migrenos ar priepuolio.
Kaip nustatoma Wernicke afazija
Pastebėjus bet kokius kalbos ar jos supratimo pakitimus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tinkamas įvertinimas padeda rasti pažeidimo priežastį ir pasirinkti gydymo kelią.
Diagnozei patvirtinti dažnai atliekami smegenų vaizdinimo tyrimai (pvz., magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija), padedantys įvertinti ne tik Wernicke zoną, bet ir kitus smegenų regionus.
Taip pat gali būti skiriamas neurologinis bei kalbos ir komunikacijos gebėjimų vertinimas. Gydytojas paprastai paprašo atlikti užduotis, tokią kaip objektų įvardijimas, sakinių kartojimas, paprastų komandų vykdymas ar rašytinių ir skaitymo gebėjimų testavimas. Tokie tyrimai padeda tiksliau įvertinti kalbinės raiškos ir suvokimo sutrikimų lygį.
Gydymas ir prognozė
Nors prarasti kalbos gebėjimai gali išgąsdinti, daugelis pacientų pamažu atgauna bent dalį ankstesnių įgūdžių. Smegenys pradeda atsistatyti per artimiausius mėnesius po pažeidimo, o efektyviausias rezultatas pasiekiamas kuo greičiau pradėjus kalbos terapiją.
Lengvesnės formos afaziją turintiems asmenims gali pakakti trumpesnės reabilitacijos, o sunkesniais atvejais prireikia ilgalaikės pagalbos bei specializuotų komunikacijos strategijų mokymosi, kad išmoktų efektyviai bendrauti su artimaisiais ir aplinkiniais.
