Pitted keratolysis – tai bakterinė odos infekcija, kuri dažniausiai pažeidžia pėdų padus, rečiau – rankų delnus. Dėl to šią būklę neretai apibūdina kaip „skylutes pėdose“ ar „skylutes odoje“.
Kokie yra pitted keratolysis požymiai?
Dažniausiai ši infekcija nesukelia jokių juntamų pojūčių. Visgi, jei simptomų atsiranda, pats ryškiausias – stiprus, nemalonus pėdų kvapas, kurį sukelia bakterijos ant pažeistos odos.
Būdingi šios būklės požymiai gali būti:
- Mažos, lyg pramuštos duobutės odoje, dažniausiai susitelkusios ant pėdų padų ar delnų, ten, kur didesnis spaudimas.
- Šlapia oda išryškina šias duobutes dar labiau.
- Susiliejusios duobutės – kartais mažos ertmės suauga į didesnes odos pažeidimo vietas.
- Paraudimas – kai kuriais atvejais pažeistos zonos parausta.
- Niežulys ar skausmingumas – nors dažniau simptomų nebūna, ilgiau vaikštant gali atsirasti nemalonūs pojūčiai ar perštėjimas.
Kaip atrodo ši infekcija?
Odoje, ypač ant kulnų ar padų, atsiranda mažų, aiškių įdubimų, primenančių skylutes. Jei infekcija progresuoja, pažeidimai gali plėstis ir jungtis tarpusavyje, todėl susidaro didesnių išgraužų įspūdis.
Kaip vystosi pitted keratolysis?
Infekciją sukelia keletas bakterijų rūšių – dažniausiai tai Corynebacteria, Dermatophilus congolensis, Kytococcus sedentarius, Actinomyces ir Streptomyces.
Šios bakterijos mėgsta šiltas, drėgnas vietas. Dažniau infekcija pasireiškia tiems, kurie ilgą laiką neventiliuoja pėdų, dėvi uždarą, drėgmei nepralaidžią avalynę ar retai keičia kojines.
Bakterijos išskiria fermentus, kurie ardo viršutinį odos sluoksnį – taip ir atsiranda tipiškos įdubos. O nemalonus kvapas – tai šių bakterijų gaminamų sieros junginių pasekmė.
Kaip nustatoma diagnozė?
Įtarus pitted keratolysis, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Diagnozei patvirtinti dažnai užtenka apžiūros, tačiau kartais paimamas odos mėginys ar atliekamas nuograndų tyrimas mikroskopu, siekiant išauginti bakteriją ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Pitted keratolysis gydymo būdai
Dažniausiai gydytojas paskiria antiseptinius arba antibakterinius tepalus, pavyzdžiui, su klindamicinu, eritromicinu ar mupirocinu. Išskirtinais atvejais gali būti rekomenduotos specialios džiovinamosios priemonės, ypač jei gausiai prakaituojama.
Kai kuriais sunkesniais atvejais taikomos priemonės, padedančios mažinti prakaitavimą, pavyzdžiui, botulino toksino injekcijos.
Labai svarbu – laikytis higienos ir vengti ankštos, drėgnos avalynės, kad gydymas būtų veiksmingas ir infekcija neatsinaujintų.
Ką daryti norint apsisaugoti?
Kadangi bakterijoms klestėti padeda drėgmė, pagrindinis prevencijos būdas – kruopščiai sausinti pėdas ir vengti drėgmės kaupimosi.
- Stenkitės kuo dažniau vaikščioti be avalynės arba rinkitės atvirus batus.
- Dėvėkite natūralaus pluošto arba drėgmę sugeriančias (pavyzdžiui, poliesterio, nailono) kojines ir jas dažnai keiskite.
- Reguliariai plaukite pėdas antibakteriniu prausikliu.
- Nesidalinkite batais ar kojinėmis su kitais žmonėmis.
Kokia prognozė?
Ši infekcija yra visiškai išgydoma ir, tinkamai prižiūrint pėdas, daugiau nepasikartoja. Dažniausiai naudojant paskirtus antibakterinius tepalus ir laikantis higienos, duobučių odoje ir kvapo nebelieka per 3–4 savaites.
