Sąlyga, kai tarp širdies skilvelių yra anga, vadinama skilvelio pertvaros defektu (SPD). Tai vieta širdies raumenyje, kuriuo teka kraujas tarp kairiojo ir dešiniojo skilvelių, nors jie turėtų būti atskirti.
Kaip pasireiškia skilvelio pertvaros defektas?
Nedidelis SPD dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl gali būti nepastebimas. Didesnės ar sudėtingesnės skylės gali lemti šiuos požymius:
- Dusulys ar kvėpavimo sunkumas
- Greitas kvėpavimas
- Pabalusi oda
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos
- Mėlynai patamsėjusi oda, ypač aplink lūpas, nagus
Kūdikiams, sergantiems SPD, gali būti sunku priaugti svorio, o maitindamiesi jie atidžiau prakaituoja. Tokie simptomai yra rimti ir reikalauja gydytojo priežiūros.
Kodėl atsiranda skilvelio pertvaros defektas?
Dažniausiai SPD išsivysto dar nėštumo metu, kai širdis vystosi – tai įgimtas širdies yda. Kai kurios skylutės yra tokios mažos, kad žmogus ilgai nejaučia jokių simptomų, kartais tai paaiškėja tik vyresniame amžiuje.
Nors labai retai, SPD gali atsirasti ir po stiprios krūtinės traumos – pavyzdžiui, stipraus smūgio per avariją.
Kokie rizikos veiksniai?
SPD dažnai pasireiškia kartu su kitomis įgimtomis ligomis. Riziką padidina šeimos istorija, kai artimi giminaičiai turėjo įgimtų širdies ydų. Taip pat didesnė tikimybė, jei diagnozuotas Dauno sindromas ar yra Azijos kilmės genetinių faktorių.
Kaip nustatomas skilvelio pertvaros defektas?
Pirmiausia gydytojas atidžiai išklausys širdies darbą, surinks išsamią ligos istoriją. Diagnozei tikslinti gali būti atliekami keli instrumentiniai tyrimai:
- Transesofaginė echoskopija, kai ultragarsinis daviklis įvedamas per stemplę prie pat širdies, kad būtų gauti išsamūs vaizdai.
- Širdies echoskopija kartu su burbulų testu, kai į kraujotaką suleista fiziologiniu tirpalu sukurta burbuliukų masė, leidžianti tiksliau įvertinti kraujo tekėjimą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pateikianti detalius širdies vaizdus naudojant magnetinius laukus ir radijo bangas.
Kaip gydomas skilvelio pertvaros defektas?
Kai skylė nedidelė, galimi atvejai, kai pakanka stebėjimo – gydytojas nuolat seka būklę, kad įsitikintų, ar ji nekelia grėsmės ir ar nesivysto simptomai.
Didelis ar simptomus sukeliantis defektas paprastai gydomas chirurgiškai. Dažniausiai atliekama atvira širdies operacija – pacientas yra užmigdomas, sujungiamas su dirbtiniu kraujotakos aparatu, tada skylė užsiuvama ar užlopoma specialia medžiaga.
Kita galimybė – kateterio procedūra, kai pro kirkšnies kraujagyslę įvedamas vamzdelis ir pasiekiama širdis, o per jį uždaroma SPD.
Kartais pasirenkamas šių dviejų metodų derinys.
Kol laukiama operacijos ar tvarkoma išplitusi skylė, gali būti skiriami vaistai simptomams palengvinti – dažniausiai tai šlapimą varantys preparatai ir kitos priemonės širdies veiklai stiprinti.
Kokia ateitis sergant SPD?
Kūdikiams ir vaikams, turintiems nedideles skylutes ir nejaučiantiems simptomų, gydytojai dažnai tik stebi būklę – jei defektas užsidaro savaime, gydyti nereikia. Svarbiausia – atidžiai sekti, ar neišryškėja naujų simptomų.
Sėkmingai atliktos operacijos atneša puikių ilgalaikių rezultatų. Atsigavimas daugiausiai priklauso nuo skylutės dydžio ir kitų sveikatos problemų. Dauguma pacientų po gydymo gali gyventi visavertį gyvenimą.
