Preaurikulinė duobutė – tai nedidelė skylutė ar įdubimas, kuri su tam tikrais žmonėmis egzistuoja jau gimimo metu, dažniausiai šalia išorinės ausies, veido pusėje. Daugelio ji nesukelia jokių rūpesčių ir lieka tik kaip mažas odos bruožas, tačiau retkarčiais ši vieta gali supūliuoti ir tada prireikia gydymo.
Kas yra preaurikulinė duobutė?
Preaurikulinė duobutė gali būti žinoma įvairiais vardais, tokiais kaip ausies fistulė, preaurikulinė cista, sinusas, traktu vadinamas latakas ar tiesiog ausies duobutė. Po oda slypi siauras tunelis – sinusas – kuris būtent ir suformuoja matomą skylutę ar įdubimą. Būtent ši struktūra yra linkusi retais atvejais uždegti.
Preaurikulinės duobutės yra atsiradusios dėl įgimto ausies vystymosi ypatumo ir visiškai skiriasi nuo kitų aplink ausį ar kaklą atsirandančių įgimtų darinių, pavyzdžiui, žiauninių plyšių cistų.
Kaip atpažinti preaurikulinę duobutę?
Dažniausiai šis darinys yra vos pastebimas – matoma viena ar kelios mažos skylutės ar įdubimai prie ausies krašto, kartais tik vienoje pusėje, tačiau gali būti ir abipus. Duobutės skausmo ar kitokių simptomų paprastai nesukelia. Tačiau kai kuriais atvejais čia gali prasidėti uždegimas.
Uždegimo požymiai
- patinimas aplink ar ties duobute,
- paraudimas,
- skausmas,
- pūlingos ar skaidrios išskyros,
- pakilusi temperatūra.
Kai infekcija stipresnė, aplink duobutę gali susiformuoti pūlinys – tai minkšta, dažnai skausminga masė, prisipildžiusi pūlių.
Kaip susiformuoja preaurikulinės duobutės?
Ši įgimta ypatybė susiformuoja vaisiui dar motinos įsčiose – pirmomis nėštumo savaitėmis, kai pradeda augti išorinė ausis. Ekspertų nuomone, duobutės iškyla tuomet, kai ausies vystymesi dalyvaujančios struktūros ne iki galo susijungia. Tai dažniausiai susiję su genetiniais veiksniais.
Nuo ko priklauso diagnozė?
Naujagimiui gimus, gydytojas per apžiūrą pastebi preaurikulinę duobutę. Kartais rekomenduojama detalesnė otorinolaringologo, t.y. ausų, nosies ir gerklės gydytojo, konsultacija. Specialistas ištirs ne tik pačią duobutę, bet ir galimas gretimas sritis – galvą ir kaklą. Tai svarbu, nes kartais, nors labai retai, preaurikulinę duobutę lydi kompleksinės būklės.
- Možinės sindromas (Branchio-oto-renalinis sindromas) – genetinė liga, galinti paveikti inkstus, klausą ir sukelti veido bei ausų pokyčius.
- Beckwith–Wiedemann sindromas – būdinga padidėjusi liežuvis, pakitusios ausų spalvos ar forma, kiti organų pokyčiai.
Kaip gydoma preaurikulinė duobutė?
Įprastai ši įgimta ypatybė gydymo nereikalauja. Kai uždegimas atsiranda, dažniausiai skiriami antibiotikai, o pūliniams – gali prireikti ir chirurginio prapjovimo, kad pašalintų susikaupusį pūlį.
Tačiau jei infekcijos kartojasi, gali būti rekomenduojamas operacinis gydymas. Chirurgas pašalina tiek pačią skylutę, tiek po oda esantį taką. Tai dažniausiai atliekama taikant bendrąją nejautrą, o vaikas paprastai išvyksta namo tą pačią dieną.
Po operacijos gydytojas pateiks išsamius nurodymus, kaip prižiūrėti žaizdą namuose, kad pagijimas būtų sklandus, o infekcijos rizika minimali. Nedidelis skausmas ar jautrumas išliks iki mėnesio, bet nuosekliai gydant turėtų greitai sumenkti.
Kokia prognozė ir svarbiausi patarimai?
Preaurikulinė duobutė paprastai niekaip nedaro įtakos sveikatai ir dažniausiai lieka tik kosmetiniu aspektu. Naudojant tinkamą priežiūrą, net ir supūliavus, susitvarkoma nesunkiai. Pasikartojančiai uždegant, sprendžiama dėl operacijos. Itin retai ši ypatybė susijusi su kitomis, rimtesnėmis sveikatos problemomis.
