Endometriozė – tai būklė, su kuria gali susidurti bet kuri menstruacijas patirianti moteris, tačiau ji dažniausiai diagnozuojama sulaukus 30-ies metų ar vėliau.
Kodėl atsiranda endometriozė ir kas rizikuoja labiausiai?
Endometriozės atveju į gimdos gleivinę panašus audinys ima augti už gimdos ribų. Tokie pakitimai trukdo normaliai pasišalinti kraujui ir audiniui menstruacijų metu, o tai gali sukelti ne tik stiprų skausmą, bet ir kitų sveikatos problemų.
Nors medicina vis dar neturi aiškaus atsakymo apie šio proceso priežastis, žinoma keletas skirtingų hipotezių, kurios gali paaiškinti, kodėl endometriozė vystosi.
Galimos priežastys
- Atvirkštinė menstruacija: Kai kuriais atvejais menstruacinis kraujas ne pasišalina į išorę per gimdos kaklelį, bet patenka į pilvo ertmę per kiaušintakius.
- Hormonų įtaka: Manoma, kad estrogenas gali skatinti endometriozinio audinio augimą.
- Chirurginė intervencija: Retais atvejais per pilvo operacijas audinys gali būti netyčia perkeltas į kitą kūno vietą, pavyzdžiui, į pjūvio randus.
- Kraujotakos ar limfos kelias: Audinys gali išplisti per kraują arba limfą, savo elgsena taip primindamas kitų ligų plitimo principus.
- Ląstelių virtimas: Kai kurios organizmo ląstelės gali pakeisti savo funkciją ir pradėti elgtis panašiai kaip gimdos gleivinės ląstelės.
Veiksniai, didinantys endometriozės riziką
- Artimų giminaičių patirtos endometriozės atvejai
- Kai kurios gimdos sandaros ar vystymosi ydos
- Anksti prasidėjusios menstruacijos, ypač iki 11 metų
- Ilgi menstruacijų ciklai, kai kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę
- Gausios, sunkiai suvaldomos menstruacijos
Pirmieji endometriozės požymiai
Ankstyvieji simptomai dažnai gali būti klaidinantys, nes pasitaiko ir sergant kitomis ligomis. Dėl šios priežasties tinkamą diagnozę nustatyti gali būti sunku, o liga neretai paaiškėja tik vėliau.
- Nuolatinis ar pasikartojantis skausmas pilvo apačioje, apatinėje nugaros dalyje bei dubenyje
- Skausmingas šlapinimasis ar tuštinimasis
- Skausmas lytinių santykių metu
- Kraujavimas, pasireiškiantis tarp menstruacijų
- Labai stiprus kraujavimas per menstruacijas — neretai peršlampa pakeliai ar tamponai
- Kraujas šlapime ar išmatose
- Užkietėjimas arba viduriavimas
- Sudėtinga pastoti
Papildomai gali varginti nuovargis, menka emocinė savijauta ar net nerimas. Negydoma endometriozė gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Kaip diagnozuojama endometriozė?
Paprastesni tyrimai, pavyzdžiui, dubens apžiūra, gali padėti aptikti didesnes cistas ar randus. Dažniausiai papildomai skiriama echoskopija ar magnetinio rezonanso tyrimai, siekiant tiksliau pamatyti pakitusias vietas už gimdos ribų.
Patikimiausias būdas nustatyti endometriozę – laparoskopija. Atliekant šią procedūrą, į pilvo ertmę per mažus pjūvelius įvedamas plonas instrumentas su kamera, o esant įtarimui – paimamas audinio mėginys detalesniam ištyrimui.
Svarbūs faktai apie endometriozę
- Manoma, kad 10 proc. visų vaisingo amžiaus moterų ir paauglių merginų serga endometrioze.
- Ši liga ilgainiui gali progresuoti, simptomai stiprėja bėgant laikui.
- Ne visos sergančios moterys jaučia simptomus – kai kurios apie diagnozę sužino tik vėliau, kai liga pažengia labiau.
- Vidutiniškai praeina apie 7,5 metų, kol galutinai nustatoma endometriozės diagnozė.
- Kol kas nėra galimybės užkirsti kelią šiai ligai, nes nėra žinoma tiksli jos priežastis.
Ką daryti įtarus endometriozę?
Jei pastebite stiprią ar neįprastai gausią menstruacijų eigą, nuolatinį skausmą ar sunkumus pastoti, svarbu stebėti ir užsirašyti visus simptomus bei kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Nors šiuo metu endometriozė nėra išgydoma, egzistuoja skirtingų būdų, padedančių sumažinti simptomus ir pagerinti kasdienybę.
