SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Tyrimai

Ultragarsas

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 30 gruodžio
Kategorija Tyrimai
0
Ultragarsas
Share on FacebookShare on Twitter

Ultragarsinis tyrimas – tai neskausmingas diagnostikos metodas, leidžiantis gydytojui stebėti vidaus organus ir audinius realiu laiku pasitelkiant aukšto dažnio garso bangas. Ši technika dar vadinama sonografija ir veikia panašiai kaip radaras ar sonarą naudojančios technologijos.

Kaip veikia ultragarsas

Atliekant tyrimą, per specialų daviklį į kūną siunčiamos garso bangos, kurios atsimuša nuo organų ar kaulų ir sugeriamos atgal į prietaisą. Kompiuteris paverčia gautus signalus vaizdais, kuriuos gali vertinti gydytojas. Šios bangos yra pernelyg aukštos, kad žmogus galėtų jas girdėti, tačiau jos suteikia daug informacijos apie organizmo struktūrą.

Ultragarso paskirtis

Nors dažniausiai ultragarsiniai tyrimai žinomi kaip priemonė stebėti nėštumo eigą ir matyti besivystantį vaisių, jų taikymo spektras labai platus. Tokie tyrimai padeda išsiaiškinti skausmo, patinimo ar kitų simptomų kilmę, kai reikia detaliau peržiūrėti vidaus organų būklę.

  • Šlapimo pūslė
  • Kūdikio smegenys (kūdikiams)
  • Akys
  • Tulžies pūslė
  • Inkstai
  • Kepenys
  • Kiaušidės
  • Kasa
  • Blužnis
  • Skydliaukė
  • Sėklidės
  • Gimda
  • Kraujagyslės

Be to, ultragarsas dažnai naudojamas gydytojų rankų vedimui atliekant tam tikras procedūras, pavyzdžiui, imant audinių mėginius biopsijai.

Susiję įrašai

Ar L-teaninas gali padėti gydyti bipolinio sutrikimo simptomus?

Ar L-teaninas gali padėti gydyti bipolinio sutrikimo simptomus?

2026 4 kovo
5 unikalūs mačo receptai

5 unikalūs mačo receptai

2026 4 kovo

Įprasti ir netipiniai apgamai: kaip juos atskirti

2026 4 kovo

Sužinokite tiesą apie „Rogaine“ ir sumažėjusį lytinį potraukį

2026 4 kovo

Pasiruošimas tyrimui

Kiekvieno tyrimo pasiruošimo eiga priklauso nuo to, kokia kūno dalis bus tiriama. Jei bus tiriama pilvo sritis, gali būti nurodyta nevalgyti 8–12 valandų, kad nesuvirškintas maistas netrukdytų gauti aiškaus vaizdo. Prieš tulžies pūslės, kepenų, kasos ar blužnies tyrimą kartais siūloma iš vakaro pasirinkti neriebų valgį, o vėliau iki tyrimo laikyti badą. Gerti vandenį bei vartoti paskirtus vaistus paprastai leidžiama.

Kartais, pavyzdžiui, prieš šlapimo pūslės tyrimą, gali reikėti išgerti daugiau vandens ir nekišti į tualetą, kad šlapimo pūslė geriau matytųsi.

Prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus – tiek skiriamus pagal receptą, tiek laisvai prieinamus ar vaistažoles. Kiekvienu atveju geriau tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir iš anksto užduoti rūpimus klausimus.

Kaip atliekama ultragarso procedūra

Prieš tyrimą paprastai prašoma persirengti į ligoninės drabužius ir atsigulti ant specialaus stalo. Ta kūno dalis, kurią planuojama tirti, bus atidengiama.

Specialistas ant odos patepa permatomą gelį, kuris padeda davikliui (ultragarsiniam zondui) lengvai slysti ir pagerina garso bangų sklidimą. Prietaisas iš išorės primena mikrofoną ir yra keliamas per norimą tiriamą vietą. Kai kuriais atvejais gali tekti keisti padėtį, kad būtų pasiekiamas reikiamas organas ar audinys.

Tyrimas įprastai trunka mažiau nei pusvalandį. Pasibaigus procedūrai gelis nuvalomas nuo odos, ir galima tuoj pat tęsti įprastą dienos veiklą.

Kas vyksta po tyrimo

Iškart po ultragarso rezultatų gydytojas peržiūri gautus vaizdus ir ieško bet kokių pakitimų. Jei aptinkami įtartini požymiai, jei reikia, gali būti paskirti papildomi tyrimai – pavyzdžiui, audinio mėginio tyrimas ar detalesni radiologiniai tyrimai. Jeigu iškart nustatoma liga ar sutrikimas, gydymas dažnai pradedamas be delsimo.

Ar ultragarsas saugus?

Skirtingai nei rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, ultragarsas ne naudoja jonizuojančiosios spinduliuotės. Tai lemia, kad šis metodas ypač tinkamas stebėti nėštumo eigą ir vertinti vaisiaus būklę įvairiais nėštumo etapais.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Ar L-teaninas gali padėti gydyti bipolinio sutrikimo simptomus?
Vitaminai ir papildai

Ar L-teaninas gali padėti gydyti bipolinio sutrikimo simptomus?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 4 kovo
5 unikalūs mačo receptai
Maistas

5 unikalūs mačo receptai

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 4 kovo
Įprasti ir netipiniai apgamai: kaip juos atskirti
Dermatologija

Įprasti ir netipiniai apgamai: kaip juos atskirti

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 4 kovo
Kitas įrašas
Kraujinės pūslės

Kraujinės pūslės

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Ar L-teaninas gali padėti gydyti bipolinio sutrikimo simptomus?

Ar L-teaninas gali padėti gydyti bipolinio sutrikimo simptomus?

2026 4 kovo
5 unikalūs mačo receptai

5 unikalūs mačo receptai

2026 4 kovo
Įprasti ir netipiniai apgamai: kaip juos atskirti

Įprasti ir netipiniai apgamai: kaip juos atskirti

2026 4 kovo
Sužinokite tiesą apie „Rogaine“ ir sumažėjusį lytinį potraukį

Sužinokite tiesą apie „Rogaine“ ir sumažėjusį lytinį potraukį

2026 4 kovo
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar L-teaninas gali padėti gydyti bipolinio sutrikimo simptomus?
  • 5 unikalūs mačo receptai
  • Įprasti ir netipiniai apgamai: kaip juos atskirti

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.