Uroflowmetrija – tai tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti, kaip stipriai ir kokiu greičiu teka šlapimas šlapinimosi metu. Šis testas leidžia tiksliai išmatuoti šlapimo kiekį ir srovės stiprumą. Rezultatai padeda gydytojui suprasti galimas šlapinimosi problemas ir nustatyti, ar šlapimo takų darbas nenukrypsta nuo normos.
Kada atliekama uroflowmetrija?
Uroflowmetrija dažnai rekomenduojama, kai žmogus susiduria su sulėtėjusiu šlapinimusi, silpna šlapimo srove ar šlapinimosi sunkumais. Tyrimo metu įvertinama, kaip dirba šlapimo pūslės rauko raumuo. Tai – žiedinis raumuo, atsakingas už šlapimo sulaikymą ir išlaikantį pūslės sandarumą, kad neatsirastų pratekėjimų.
Be to, tyrimas padeda nustatyti, ar nėra kliūčių šlapimo takuose. Jeigu nustatoma lėta ar neįprasta šlapimo tėkmė, gali būti, kad susidūrėte su šlapimo takų užsikimšimu ar kitais sutrikimais – pavyzdžiui, susilpnėjusia šlapimo pūsle ar padidėjusia prostata.
Pagrindinės priežastys, galinčios sutrikdyti šlapimo tėkmę:
- Šlapimo pūslės, prostatos navikai
- Gerybinė prostatos hiperplazija (prostatinė liaukos padidėjimas)
- Šlapimo takų užsikimšimai
- Nervinės kilmės šlapimo pūslės sutrikimai, dažnai pasireiškiantys esant nugaros smegenų traumoms ar navikams
Kaip pasiruošti uroflowmetrijos tyrimui?
Tyrimo metu reikės pasišlapinti į specialią talpą, todėl svarbu atvykti į gydymo įstaigą su pilna šlapimo pūsle. Patartina kelias valandas iki tyrimo gausiai gerti skysčių. Gydytojui taip pat turi būti pranešta apie visus vartojamus vaistus, žoleles, vitaminus ar papildus, nes kai kurie preparatai gali paveikti šlapimo pūslės veiklą.
Jei yra tikimybė, kad laukiatės, arba tuo metu esate nėščia, apie tai taip pat būtina informuoti gydytoją prieš atliekant tyrimą.
Kaip atliekamas uroflowmetrijos tyrimas?
Kitaip nei įprasti šlapimo tyrimai, šio testo metu pasišlapinama ne į indelį, o į specialų piltuvėlį arba tam pritaikytą tualetą, kuris prijungtas prie prietaiso – uroflowmetro. Svarbu nemesti tualetinio popieriaus į piltuvėlį ar tualetą, nes tai gali iškraipyti rezultatus.
Šlapintis reikėtų kaip įprasta, nesistengiant sąmoningai pakeisti srovės greičio ar stiprumo. Uroflowmetras automatiškai užfiksuoja šlapimo srauto stiprumą, kiekį ir laiką, per kurį pasišlapinama. Prietaisas pildo grafikus, pagal kuriuos gydytojas vertina šlapimo pūslės veiklą bei aptinka galimus nuokrypius nuo normos.
Būtinai pradėkite šlapintis tik įjungus prietaisą – taip visi reikalingi duomenys bus užfiksuoti tiksliai. Procedūra yra neskausminga ir dažniausiai nesukelia nemalonių pojūčių.
Ką atskleidžia tyrimo rezultatai?
Gydytojas išanalizuoja, kiek maksimali šlapimo srovė siekė sekundės metu (Qmax), kiek ilgai truko šlapinimasis ir koks buvo bendras šlapimo kiekis. Jei nustatomas sulėtėjęs srautas, galima įtarti šlapimo pūslės raumenų silpnumą arba užsikimšimą šlapimo takuose. Jei srovė per stipri ar nevaldoma, tai gali rodyti raumenų atsipalaidavimą, susijusį su šlapimo nelaikymu.
Gydytojas interpretacijos metu visada atsižvelgia į jūsų simptomus ir individualią situaciją. Prireikus gali būti paskirti papildomi šlapimo sistemos tyrimai. Tyrimo rezultatai padeda pasirinkti tolesnes gydymo galimybes, jei jų prireiktų.
Pastebėjus dažnus ar nuolatinius šlapinimosi sunkumus, vertėtų kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju – tai gali signalizuoti įvairius sveikatos sutrikimus.
