Kryžminė infekcija – tai reiškinys, kai ligą sukeliantys mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ar virusai, persiduoda iš vieno asmens ar objekto kitam. Tai nenutinka tik tarp žmonių – užkratas gali patekti ant medicinos įrangos, į aplinką ar net iš vienos kūno dalies į kitą. Tokios infekcijos gali sukelti nemažai komplikacijų, todėl medicinos personalas labai kruopščiai rūpinasi švara ir įrangos dezinfekcija.
Priežastys ir plitimo būdai
Mikroorganizmai, sukeliantys kryžmines infekcijas, gali būti įvairūs: bakterijos, virusai, grybeliai, parazitai. Šie patogenai plinta keliais būdais:
- per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi
- per aplinkos paviršius, nešvarias ligoninės lovų paklodes ar kitus daiktus
- per nepakankamai sterilizuotą medicininę įrangą
- kosint ar čiaudint
- naudojant ilgesnį laiką kateterius, zondas ar lašines sistemas
Dažnai apie kryžmines ligoninių infekcijas kalbama kalbant apie antibiotikams atsparias bakterijų atmainas, bet užkratą galima pasigauti ir kasdienėje aplinkoje – mokyklose, parduotuvėse, biuruose ar net namuose. Pavojus ypač išauga atliekant medicinines procedūras, tačiau infekcija gali pasklisti ir kūno viduje: pavyzdžiui, kvėpavimo takų uždegimas gali virsti ausies ar akies infekcija.
Dažniausiai pasitaikančios kryžminės infekcijos
Kryžminės infekcijos simptomai priklauso nuo to, kokia kūno vieta užsikrečia ir kokio tipo mikroorganizmas tai sukelia. Vienas pirmųjų požymių – pakilusi kūno temperatūra, nes taip organizmas kovoja su užkratu. Dažniausi kryžminės infekcijos pavyzdžiai:
- šlapimo takų uždegimas, susijęs su kateterių naudojimu
- pooperacinės žaizdos infekcija – gali pasireikšti paraudimu, patinimu ar pūliavimu
- uždegimas dėl intraveninės linijos ar kitos invazinės procedūros
Kaip diagnozuojama kryžminė infekcija
Norint tiksliai nustatyti užkrato šaltinį ir tipą, gydytojai taiko kelias diagnostikos priemones. Atliekami:
- fiziniai apžiūros metodai
- kraujo ir šlapimo tyrimai
- mikrobiologiniai pasėliai
- rentgeno tyrimai
- paciento sveikatos istorijos įvertinimai
Gydymo galimybės
Kokio gydymo reikės, priklauso nuo infekcijos pobūdžio. Bakterines, grybelines ar parazitines infekcijas paprastai gydoma antibiotikais ar kitais receptiniais vaistais, tačiau dauguma virusinių infekcijų jiems nepasiduoda. Kai kurie virusai gydomi specialiais antivirusiniais preparatais. Grybelius galima naikinti tepalais arba geriamais vaistais. Parazitinės kryžminės infekcijos gydomos antibiotikais ir kartais – keičiant mitybą.
Problema ta, kad bakterijos laikui bėgant gali tapti nejautrios medikamentams. Tokios „superbakterijos“ sunkiau įveikiamos ir gali sukelti rimtesnių komplikacijų.
Kokios gali būti komplikacijos
Netinkamai ar nepakankamai gydomos kryžminės infekcijos gali sukelti rimtas pasekmes, tokias kaip:
- viduriavimas
- sepsis (apibendrintas organizmo uždegimas)
- pneumonija
- meningitas
- dehidratacija
- organų veiklos nepakankamumas
- mirtis, jei kyla sunkios komplikacijos
Medicininės procedūros metu užsikrėtimas gali padidinti sunkių padarinių riziką, todėl svarbu į bet kokius infekcijos simptomus reaguoti nedelsiant.
Kryžminių infekcijų prevencija
Svarbiausia yra iš karto kovoti su infekcijos šaltiniu ir laikytis griežtos higienos. Medicinos įstaigose taikomos specialios aseptinės procedūros: kruopščiai dezinfekuojama įranga, kad bakterijos ar virusai negalėtų pereiti nuo vieno paciento prie kito. Prieš atliekant medicinines procedūras taip pat verta išsiaiškinti, kokios prevencijos priemonės taikomos gydymo įstaigoje.
Svarbią vietą prevencijoje užima ir švietimas. Daugelis viešųjų institucijų riboja galimybę lankytis, jei žmogus akivaizdžiai serga. Mokiniai negali eiti į pamokas, jei serga, o darbuotojai su peršalimo simptomais gali būti paprašyti likti namuose. Taip mažinama užkrato plitimo rizika. Kruopštus rankų plovimas ir asmeninė higiena taip pat smarkiai prisideda prie apsaugos nuo kryžminių infekcijų.
Perspektyva ir prognozė
Kryžminė infekcija gali smarkiai apsunkinti gydymą ar ligos eigą. Svarbiausia – stengtis užkirsti kelią jos atsiradimui. Prevencinės priemonės ir atsakingas elgesys padeda sumažinti riziką susidurti su šiuo nemaloniu sveikatos sutrikimu tiek gydymo įstaigose, tiek kasdienėje aplinkoje.
