Kryžminė infekcija – tai būklė, kai kenksmingi mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ar virusai, perduodami iš vieno šaltinio kitam. Šie sukėlėjai gali būti perduodami tarp žmonių, per medicininius prietaisus ar net plisti kūno viduje iš vienos vietos į kitą.

Kaip plinta kryžminė infekcija

Kryžminės infekcijos gali kilti dėl įvairių priežasčių ir būti perduodamos skirtingais būdais. Dažniausi kaltininkai – bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai. Šios infekcijos neretai plinta per nesterilius medicinos prietaisus, užterštą patalynę, ilgalaikį kateterių ar kitų invazinių priemonių naudojimą.

Žmogaus kontaktas: apsikabinimai, paspaudimai rankomis ar buvimas arti sergančiojo.
Kosėjimas ir čiaudėjimas – infekcija gali būti ore sklandančiose lašelėse.
Užterštų paviršių lietimas, pavyzdžiui, rankenos ar medicininė įranga.

Nors didžiausia rizika kyla gydymo metu, infekcijos gali būti perduodamos ir kasdienėje aplinkoje: mokyklose, parduotuvėse, viešose įstaigose ar net namuose.

Kokie būna kryžminės infekcijos tipai

Infekcijos rūšis ir simptomai priklauso nuo ligos šaltinio bei paveiktos kūno dalies. Pirmieji požymiai dažniausiai yra karščiavimas, nes organizmas kovoja su užkratu. Štai keletas įprastų atvejų:

Susiję įrašai

Šlapimo pūslės uždegimas, pasireiškiantis po kateterio naudojimo.
Pooperacinės žaizdos infekcija, sukelianti paraudimą, tinimą ar pūliavimą.
Infekcija, atsiradusi dėl intraveninių kateterių ar kitų vamzdelių naudojimo.

Kas sukelia kryžminę infekciją

Šią problemą gali sukelti tiek mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai), tiek nesaugus jų perdavimas. Ypač svarbu užtikrinti, kad medicininė įranga būtų sterili, o aplinka – švari. Net ir įprastos situacijos, tokios kaip kontaktas su užterštais paviršiais arba ilgas kateterių naudojimas, didina riziką užsikrėsti.

Žiniasklaidoje dažnai minimi atsparūs mikroorganizmai – „superbakterijos“ – kurie kelia nerimą gydymo įstaigose. Dažniau atspariomis infekcijomis užsikrečiama ligoninėse, tačiau rizika egzistuoja ir kitur, ypač jei infekcija iš vienos kūno dalies išplinta į kitą, pavyzdžiui, kvėpavimo takų liga pereina į akis ar ausis.

Kaip nustatoma kryžminė infekcija

Kryžminę infekciją gydytojas gali diagnozuoti atlikdamas įvairius tyrimus. Svarbūs yra ne tik fiziniai apžiūros duomenys, bet ir laboratoriniai rezultatai:

Kraujo arba šlapimo tyrimai
Mikrobiologiniai pasėliai
Rentgeno nuotraukos
Ligos istorijos analizė

Gydymo galimybės

Kryžminės infekcijos gydymas priklauso nuo užkrato pobūdžio. Jei tai bakterinė infekcija, dažnai reikalingi antibiotikai – tačiau laikui bėgant bakterijos gali tapti atsparios vaistams. Tokiu atveju susiformuoja sunkiai įveikiami mikroorganizmų tipai, kurie dar labiau apsunkina gydymą ir gali lemti rimtas komplikacijas.

Grybelinėms infekcijoms naudojami specialūs vaistai tepimo ar geriamosios formos. Virusines infekcijas gydyti galima priešvirusiniais preparatais, tačiau jie skirti tik tam tikroms virusų rūšims. Jei infekcija sukėlė parazitai, gali būti derinama medikamentinė terapija ir pakoreguota mityba.

Kryžminės infekcijos pasekmės

Negydoma kryžminė infekcija gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų:

Viduriavimas
Kraujo užkrėtimas (sepsis)
Plaučių uždegimas
Meningitas
Deginimas
Organų veiklos nepakankamumas
Mirties rizika

Jei įtariate užkrėtimą, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ankstyvas gydymas sumažina komplikacijų tikimybę.

Kaip apsisaugoti nuo kryžminės infekcijos

Pagrindinė kryžminės infekcijos prevencijos priemonė – atsakomybė tiek gydytojams, tiek pacientams. Gydymo įstaigose kruopščiai laikomasi dezinfekavimo ir sterilizacijos procedūrų, o prieš gydymo procedūras verta pasidomėti, kaip tokia įstaiga užtikrina saugią aplinką.

Prevencinės priemonės taikomos ir už gydymo įstaigos ribų. Mokyklos neleidžia mokiniams lankyti pamokų sergant, o daugelis darbdavių skatina namuose likti tuos, kurie jaučia gripo požymius. Higiena išlieka svarbiausia savisaugos priemonė – dažnai ir taisyklingai plaunant rankas galima labai sumažinti užsikrėtimo riziką.

Perspektyvos

Kryžminė infekcija gali apsunkinti gydymo eigą ir pailginti sveikimo procesą. Tačiau atidus asmeninis ir visuomenės požiūris į prevenciją padeda sumažinti šios problemos mastą. Tinkama higiena bei griežti švaros reikalavimai viešose erdvėse reikšmingai apsaugo nuo infekcijos plitimo. Kasdieniai sprendimai – nuo rankų plovimo iki atsakingo elgesio ligos metu – yra efektyviausia apsauga nuo kryžminės infekcijos.