Parkinsono ligos simptomai, tokie kaip drebulys, sustingimas ir sulėtėję judesiai, dažnai išryškėja palaipsniui, todėl ši būklė ne visada diagnozuojama ankstyvosiose stadijose. Simptomai linkę vystytis ir pablogėti per kelis mėnesius ar metus ir paprastai laikui bėgant tampa ryškesni.
Idealiu atveju Parkinsono liga turėtų būti diagnozuota anksti, kad būtų galima pradėti gydymą ir išvengti pablogėjimo, nes tai pagerins paciento gyvenimo kokybę.
Jei įtariate, kad galite sirgti Parkinsono liga, turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų.
Kokie yra Parkinsono ligos simptomai?
Parkinsono ligai būdingi tokie simptomai:
Drebulys
Tremoras yra vienas iš pagrindinių Parkinsono ligos simptomų. Jie labiausiai išryškėja, kai pacientas yra nejudantis arba ilsisi, ir paprastai pagerėja, kai pacientas vėl pradeda judėti.
Dažniausiai jaučiamas drebulys rankose. Šie drebėjimai paprastai būna plačios amplitudės ir gali trukdyti tokiai veiklai kaip pinigų išėmimas iš piniginės. Drebulys taip pat gali būti stebimas smakro, lūpų, liežuvio ar kojų srityje. Drebulys paprastai būna asimetriškas, pažeidžiantis tik vieną kūno pusę, nors tai gali skirtis. Šis simptomas taip pat linkęs pablogėti stresinėse ar nerimo situacijose.
Raumenų rigidiškumas
Raumenų standumas taip pat gali būti asimetriškas arba gali būti pastebimas tam tikroje kūno dalyje (pvz., rankose ar kojose). Šis simptomas apibūdinamas kaip kietas arba sustingęs kūnas ir gali trukdyti vaikščioti, rengtis, kelti rankas ar lipti laiptais. Taip pat dažnai pacientai praneša apie raumenų skausmą ar nuovargį.
Lėti judesiai
Pastebėta, kad sergant Parkinsono liga judesiai yra lėtesni, nes ši būklė yra susijusi su sumažėjusia judesių amplitudė (pvz., vienos kojos padėjimas prieš kitą) ir automatinių judesių praradimas (pvz., mirksėjimas). Pacientams, sergantiems Parkinsono liga, paprastai sunku atlikti greitus judesius, pavyzdžiui, atidaryti ir uždaryti rankas, apsirengti ar rašyti.
Ėjimas taip pat gali būti vilkesnis, lėtesnis ir susidedantis iš trumpų žingsnelių. Pacientai taip pat sumažins pusiausvyrą tarp rankų, todėl gali padidėti kritimo rizika. Laikui bėgant, veido išraiškos, valgymas ir rijimas taip pat gali būti pažeisti.
Išlenkta laikysena
Pažengusiose Parkinsono ligos fazėse pastebimi laikysenos pokyčiai. Pacientai paprastai turi labiau išlenktą laikyseną, kuri, jei negydoma, gali išsivystyti į sąnarių kontraktūras ir nejudrumą.
Be išlenkto stuburo, su šia būkle pastebimi ir kiti laikysenos pokyčiai
Balanso problemos
Su Parkinsono liga susijęs standumas ir sulėtėję judesiai taip pat gali trukdyti valdyti refleksą. Tai gali apsunkinti stovėjimą, ėjimą ir pusiausvyrą be pagalbos, todėl gali padidėti kritimo rizika
Visiškas nejudrumas
Kai kuriais momentais pacientai gali pastebėti staigų judesių blokavimą, tarsi sustingusią kūno dalį. Paprastai tai galima pastebėti vaikštant, kalbant ar rašant.
Kiti dažni simptomai
Be pirmiau išvardytų simptomų, būdingų Parkinsono ligai, ši būklė taip pat gali pasireikšti tokiais požymiais kaip:
- Miego įpročių pokyčiai, pvz., nemiga, vaikščiojimas miego metu ir daugiau košmarų
- Liūdesys ir depresija
- Galvos svaigimas
- Sunku užuosti
- Per didelis prakaitavimas
- Odos dirginimas arba dermatitas
- Vidurių užkietėjimas
- Parkinsono demencija (atminties praradimas)
Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo Parkinsono ligos patologijos raidos (kuri skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus).
Ką daryti, jei įtariate Parkinsono ligą
Jei įtariate, kad galite sirgti Parkinsono liga, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją, neurologą ar geriatrijos specialistą, kad atliktų išsamų klinikinį įvertinimą. Specifinio Parkinsono ligos diagnostinio testo nėra, todėl gydytojas įvertins simptomus, atliks fizinį egzaminą ir paskirs testus, kad pašalintų kitas galimas sąlygas.
Patvirtinus, gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda sumažinti simptomus. Pavyzdžiui, drebulys ir lėti judesiai gali būti gydomi levodopa.
Daugeliui pacientų taip pat bus naudinga fizioterapija, ergoterapija ir reguliari mankšta, nes tai gali padėti ilgiau išlaikyti nepriklausomybę.
Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą.
Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus.
Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti.
Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.
