Cholesterolio tyrimas yra vienas paprasčiausių būdų įvertinti širdies ir kraujagyslių riziką. Dažnai kyla klausimas, ar prieš jį būtina nevalgyti. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų badavimas prieš cholesterolio tyrimą nėra reikalingas, ypač jei nevartojate statinų ar kitų cholesterolį mažinančių vaistų.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jį verta tikrinti
Cholesterolis – tai riebalinė medžiaga, kurią organizmas gamina pats, o dalį jos gauname su maistu. Nors tam tikras cholesterolio kiekis būtinas (pavyzdžiui, hormonų gamybai ir ląstelių funkcijoms), per didelis kiekis kraujyje siejamas su didesne širdies priepuolio ar insulto rizika.
Dėl to cholesterolio rodiklių stebėjimas yra svarbi profilaktikos dalis. Suaugusiems žmonėms nuo 20 metų dažnai rekomenduojama atlikti cholesterolio tyrimą kas 4–6 metus. Jei cholesterolio rodikliai jau buvo padidėję arba yra kitų lėtinių sveikatos problemų, tyrimų gali prireikti dažniau.
Kada prieš cholesterolio tyrimą reikia nevalgyti
Anksčiau buvo manoma, kad tik badavimas užtikrina tiksliausius lipidų tyrimo rezultatus. Pagrindinė priežastis – kai kurie rodikliai gali kisti po neseniai valgyto maisto.
Ypač tai aktualu šioms reikšmėms:
- MTL (LDL) – vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, kurio lygis kai kuriems žmonėms gali svyruoti priklausomai nuo neseniai suvalgyto maisto.
- Trigliceridai – riebalų rūšis kraujyje, kurios koncentracija po valgio neretai padidėja.
Naujesnės rekomendacijos rodo, kad žmonėms, kurie nevartoja statinų, prieš cholesterolio ištyrimą dažnai nebūtina badauti. Visgi sprendimas priklauso nuo individualios situacijos: kartais sveikatos priežiūros specialistas gali paprašyti iki 12 valandų prieš tyrimą nevalgyti ir gerti tik vandenį, taip pat laikinai vengti tam tikrų gėrimų ar vaistų, kad rezultatai būtų kuo tikslesni.
Būtent todėl lipidų tyrimai neretai planuojami ryte – taip lengviau išbūti nevalgius, jei to prireiktų.
Kaip atliekamas cholesterolio tyrimas
Cholesterolis nustatomas iš veninio kraujo. Sveikatos priežiūros specialistas adata paima kraują ir surenka jį į mėgintuvėlį – dažniausiai tai atliekama gydymo įstaigoje ar laboratorijoje.
Pats kraujo paėmimas trunka tik kelias minutes, tačiau injekcijos vieta kurį laiką gali būti jautri ar šiek tiek pamėlusi. Tyrimo atsakymai paprastai paruošiami per kelias dienas, kartais – per porą savaičių.
Ką reiškia cholesterolio tyrimo rodikliai
Dažniausiai atliekamas bendras lipidų profilis, kuris apima kelis svarbius rodiklius. Vertinant rezultatus svarbu žinoti, kokie skaičiai laikomi normaliais, ribiniais ar padidėjusiais. Kai kuriems žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems diabetu) tiksliniai rodikliai gali būti griežtesni.
Bendras cholesterolis
- Priimtinas: mažiau nei 200 mg/dL
- Ribinis: 200–239 mg/dL
- Didelis: 240 mg/dL ir daugiau
MTL (LDL) cholesterolis
MTL cholesterolis siejamas su kraujagyslių siaurėjimu ir didesne širdies ligų rizika.
- Priimtinas: mažiau nei 70 mg/dL, jei yra koronarinė širdies liga
- Priimtinas: mažiau nei 100 mg/dL, jei yra koronarinės širdies ligos rizika arba anksčiau diagnozuotas diabetas
- Ribinis: 130–159 mg/dL
- Didelis: 160 mg/dL ir daugiau
- Labai didelis: 190 mg/dL ir daugiau
DTL (HDL) cholesterolis
DTL dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jis padeda pašalinti perteklinį cholesterolį iš kraujo ir mažina jo kaupimosi tikimybę. Kuo DTL didesnis, tuo palankiau.
- Priimtinas: 40 mg/dL ir daugiau vyrams, 50 mg/dL ir daugiau moterims
- Mažas: 39 mg/dL ir mažiau vyrams, 49 mg/dL ir mažiau moterims
- Idealus: 60 mg/dL ir daugiau
Trigliceridai
Padidėję trigliceridai kartu su dideliu MTL yra siejami su didesne širdies ligų rizika.
- Priimtinas: 149 mg/dL ir mažiau
- Ribinis: 150–199 mg/dL
- Didelis: 200 mg/dL ir daugiau
- Labai didelis: 500 mg/dL ir daugiau
Ką daryti, jei rodikliai padidėję
Jei rezultatai patenka į ribinę ar padidėjusią zoną, sveikatos priežiūros specialistas gali pasiūlyti koreguoti gyvenimo būdą (mitybą, fizinį aktyvumą, svorį) arba skirti cholesterolį mažinančių vaistų, pavyzdžiui, statinų. Taip pat gali būti rekomenduota lipidus tirti reguliariau.
Esmė
Cholesterolio tyrimas – svarbi širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūros dalis. Daugeliui žmonių prieš tyrimą nevalgyti nereikia, tačiau kai kuriais atvejais (ypač vartojant cholesterolį mažinančius vaistus ar vertinant trigliceridus) gali būti paprašyta tam tikrą laiką badauti. Jei kyla abejonių, iš anksto pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, kaip tiksliai pasiruošti tyrimui.
