Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais vyksta labai daug pokyčių: stiprėja raumenys, tobulėja refleksai, atsiranda vis daugiau valingų judesių. Vienas iš elgesių, kuris neretai išgąsdina tėvus, yra galvos kratymas ar linguojimas. Nors retais atvejais tai gali būti susiję su neurologiniais ar raidos sutrikimais, medicinos praktikoje dažniausiai galvos judesiai kūdikiams yra normali vystymosi dalis.
Kodėl kūdikiai krato galvą: motorikos raida
Tėvams natūralu jausti stiprų norą apsaugoti naujagimį – jis atrodo trapus ir dar negali „pasakyti“, kas jam negerai. Vis dėlto net ir labai maži kūdikiai pamažu įgyja gebėjimą judinti galvą.
Pagal dabartines medicinos žinias, jau pirmo gyvenimo mėnesio pabaigoje dalis kūdikių gali pasukti galvą į šonus, ypač gulėdami ant šono. Pirmosiomis savaitėmis judesiai dažnai atrodo trūkčiojantys ar „negrabūs“ – tai įprasta, nes nervų sistema ir raumenų kontrolė dar tik bręsta.
Vėliau, kūdikiui augant, galvos judesiai vis dažniau tampa susiję su bendravimu ir žaidimu. Įprastai iki pirmojo gimtadienio vaikas jau geba sąmoningiau „parodyti“ judesį, primenantį „taip“ ar „ne“, nors tai nebūtinai reiškia, kad jis pilnai supranta šių gestų prasmę.
Galvos kratymas maitinimo metu
Vienas ankstyviausių momentų, kada tėvai pastebi galvos kratymą, yra maitinimas. Kūdikis gali judinti galvą bandydamas patogiau „prisisegti“ prie krūties ar rasti tinkamą padėtį. Kai maitinimas tampa sklandesnis, kai kuriems kūdikiams galvos judesiai gali pasireikšti ir iš susijaudinimo ar aktyvesnio reagavimo į patį procesą.
Nors kaklo raumenys pamažu stiprėja ir kūdikis vis geriau išlaiko galvą, pirmuosius kelis mėnesius ją vis tiek svarbu prilaikyti, ypač maitinant. Ramus maitinimo ritmas ir rami aplinka dažnai padeda sumažinti staigius refleksinius judesius ir lengvina prisitvirtinimą.
Galvos judesiai žaidžiant ir bendraujant
Po pirmojo mėnesio dalis kūdikių pradeda intensyviau judinti galvą žaisdami – tiek gulėdami ant nugaros, tiek ant pilvuko. Dažnai pastebima, kad judesių padaugėja, kai kūdikis susijaudina, džiaugiasi ar aktyviai stebi aplinką.
Kūdikiui bręstant, didėja jo susidomėjimas kitų žmonių elgesiu. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kūdikiai neretai ima mėgdžioti aplinkinių judesius – pavyzdžiui, vyresnių brolių ar seserų – ir tai gali pasireikšti galvos bei rankų gestais.
„Bandymas, ką galiu“: linguojimas ir kiti ritmiški judesiai
Apie 4–5 gyvenimo mėnesį kai kurie kūdikiai pradeda ritmiškai linguoti galvą, o vėliau – ir visą kūną. Nors tai gali atrodyti bauginamai, daugeliu atvejų toks judėjimas laikomas normaliu. Dažnai tai siejama su motorikos tobulėjimu ir naujų įgūdžių „treniruote“ – pavyzdžiui, pasiruošimu savarankiškiau sėdėti.
Tokie linguojimo ar kratymo epizodai šiame amžiuje paprastai trunka neilgai (dažniausiai minutes, o ne valandas) ir netampa nuolatiniu elgesiu.
Galvos daužymas: kada tai pasitaiko
Kita situacija, kuri neramina tėvus, yra galvos daužymas (pavyzdžiui, į lovytės kraštą). Kai kuriems vaikams šis elgesys prasideda apie antrąjį gyvenimo pusmetį. Medicinos praktikoje pastebima, kad jei vaikas nesimuša labai stipriai, tuo metu atrodo geros nuotaikos ir nėra kitų nerimą keliančių požymių, toks elgesys dažnai nėra laikomas pavojingu.
Dažniausiai galvos daužymas palaipsniui išnyksta iki ankstyvos vaikystės pabaigos.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją
Nors galvos kratymas dažnai yra normali raidos dalis, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą vaiko elgesį ir vystymąsi. Pasitarkite su vaiko gydytoju, jei pastebite vieną ar kelis iš šių požymių:
- kūdikis mažai bendrauja, nereaguoja į jūsų dėmesį ar artimųjų buvimą;
- akių judesiai atrodo neįprasti, kūdikis neseka žvilgsniu arba žvilgsnis „klaidžioja“;
- dėl galvos daužymo atsiranda guzeliai, nuplikusios vietos ar odos pažeidimai;
- galvos kratymas ryškiai sustiprėja, kai vaikas atrodo įsitempęs, neramus ar išsigandęs;
- susidaro įspūdis, kad vaikas gali save žaloti;
- vaikas nepasiekia kitų raidos etapų, kuriuos aptarėte su gydytoju;
- kūdikis menkai reaguoja į balsą ar kitus garsus;
- ritmiški galvos judesiai ar daužymas tęsiasi ir gerokai paaugus (pavyzdžiui, po ankstyvos vaikystės laikotarpio).
Pagrindinė mintis
Daugeliu atvejų kūdikio galvos kratymas yra susijęs su natūralia raida, žaidimu, susijaudinimu ar bandymu geriau koordinuoti judesius. Dažniausiai svarbus rodiklis yra dažnis ir trukmė: retos, trumpos situacijos maitinant ar žaidžiant paprastai nėra skubios pagalbos priežastis.
Jei galvos kratymas kartojasi labai dažnai, tęsiasi ilgai arba kartu matote kitų nerimą keliančių požymių, saugiausia pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, kuris įvertins bendrą raidą ir, jei reikės, pasiūlys tolesnį ištyrimą.













