Gūzeliai ir pūlinukai gali atsirasti net ir tarp sėdmenų esančioje odoje (tarpsėdmens raukšlėje, dažnai vadinamoje „sėdmenų įduba“). Tokie dariniai neretai būna skausmingi, gali niežėti, patinti, o kartais primena spuogus. Vis dėlto panašius simptomus gali sukelti ir kitos būklės, todėl svarbu įvertinti visą vaizdą.
Kur ir kodėl susidaro pūlinukai
Pagal dabartines medicinos žinias, pūlinukai dažniau formuojasi tose vietose, kur oda prakaituoja, trinasi, o plaukelių folikulai lengviau užsikemša. Dėl to tarpsėdmens raukšlė yra gana jautri zona: čia kaupiasi drėgmė, yra plaukelių ir dažnesnė trintis.
Pūlinys (dar vadinamas furunkulu) – tai gilesnis odos uždegimas, kai bakterijos patenka į plauko folikulą ir aplinkinius audinius. Dėl to susidaro skausmingas, paraudęs gumbelis, kuris gali prisipildyti pūlių.
Kaip atpažinti pūlinį tarpsėdmens raukšlėje
Dažniausias požymis – paraudęs, jautrus ar skausmingas gumbelis odoje. Jo dydis gali būti labai įvairus – nuo mažo mazgelio iki didesnio, aiškiai apčiuopiamo sukietėjimo.
Uždegimo vieta gali būti šilta, patinusi. Pūliai – tai uždegimo metu susikaupusios imuninės ląstelės ir bakterijos; jie dažnai atrodo balkšvi ar gelsvi.
Galimi simptomai
- skausmingas, paraudęs gumbelis tarp sėdmenų
- patinimas aplink darinį
- šlapiavimas ar skysčio/pūlių tekėjimas
- balkšvas ar gelsvas „centras“
- niežėjimas ar dirginimas aplink pažeistą vietą
- kartais – keli panašūs dariniai šalia
Kai susidaro keli susiliejantys pūliniai, tokia būklė laikoma sunkesne. Medicinos praktikoje pastebima, kad tuomet gali pasireikšti bendras silpnumas ar karščiavimas.
Kodėl atsiranda pūliniai
Pūliniai dažniausiai vystosi, kai bakterijos užkrečia plauko folikulą. Ant odos dažnai randama bakterijų, kurios įprastai problemų nesukelia, tačiau patekusios giliau (pavyzdžiui, per mikroįtrūkimus ar sudirgusią odą) jos gali sukelti infekciją.
Pūliniai ir spuogai iš pirmo žvilgsnio gali būti panašūs – abiem atvejais susidaro gumbelis, didėjantis, kai kaupiasi uždegiminis turinys. Skirtumas tas, kad spuogai dažniau formuojasi paviršiniame odos sluoksnyje, o pūliniai – giliau, todėl jie paprastai būna skausmingesni ir „kietesni“.
Dažnesni veiksniai, didinantys riziką
- gausus prakaitavimas ir drėgmės kaupimasis
- nepakankama odos higiena arba sunkesnės sąlygos išlaikyti odą sausą
- nusilpęs imunitetas
- skutimasis ar odos dirginimas (mikrotraumos)
Būklės, kurios gali predisponuoti pūliniams
- egzema ir kiti lėtiniai odos uždegimai
- cukrinis diabetas
- imuninės sistemos sutrikimai
- lėtinės infekcijos
- onkologinės ligos
- alerginė astma
- junginės uždegimas
Ką daryti namuose ir ko vengti
Nespauskite ir nebandykite pradurti pūlinio tarp sėdmenų. Bandant jį „išspausti“ galima paskatinti infekcijos plitimą į aplinkinius audinius, o retesniais atvejais – ir toliau per limfą ar kraują, todėl tai laikoma nesaugia praktika.
Dažniausiai rekomenduojama palaikyti švarią odą ir kelis kartus per dieną dėti šiltą, drėgną kompresą maždaug po 15 minučių. Šiluma gali padėti uždegimui „subręsti“ ir palengvinti gijimą.
Dalis pūlinių praeina savaime per kelias savaites: kartais jie atsiveria patys, kitais atvejais organizmas uždegimą „sugesina“ be atsivėrimo. Jei pūlinys pratrūksta, pažeistą vietą verta švelniai pridengti švariu tvarsčiu.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei per kelias dienas skausmas ir tinimas ryškiai didėja, atsiranda karščiavimas ar bendra savijauta blogėja, reikėtų pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti medicininio pūlinio atvėrimo ir drenavimo – tai procedūra, kurią saugiai atlieka sveikatos priežiūros specialistas.
Jeigu pūliniai yra dideli, linkę kartotis arba nereaguoja į namų priežiūrą, gydytojas gali spręsti dėl vietinio ar geriamojo antibakterinio gydymo.
Gal tai visai ne pūlinys?
Kartais dariniai tarpsėdmens srityje gali būti susiję ne su pavieniu pūliniu, o su lėtine liga – pūlingu hidradenitu. Ši būklė sukelia pasikartojančius, į pūlinius panašius skausmingus mazgelius, kurie siejami su plauko folikulų užsikimšimu ir uždegimu.
Mazgeliai gali kartotis, kartais atsiveria ir palieka randų. Nors tiksli priežastis nėra aiški, klinikinė patirtis leidžia manyti, kad reikšmės gali turėti paveldimumas. Didesnė rizika pastebima žmonėms, turintiems nutukimą, ir rūkantiems.
Nors ši būklė laikoma lėtine, jos eigą galima valdyti. Gydymas parenkamas individualiai ir gali apimti įvairias priemones, pavyzdžiui:
- hormoninį gydymą (kai jis tinkamas pagal situaciją)
- vietinio poveikio priemones odai
- skausmo kontrolės vaistus
- imuninę sistemą veikiančius vaistus sunkesnėse stadijose
Prognozė ir kasdienis komfortas
Pūliniai gali atsirasti bet kur, kur yra plaukelių ir kaupiasi prakaitas. Tarpsėdmens raukšlėje jie ypač nepatogūs – gali trukdyti sėdėti, dėvėti aptemptus drabužius ar judėti.
Daugeliu atvejų tokie pūliniai nėra pavojingi ir per laiką praeina. Tačiau jei darinys nepraeina, didėja, kartojasi arba kelia nerimą, tikslinga kreiptis į gydytoją, kad būtų patikslinta diagnozė ir parinktas saugiausias gydymo planas.













