Pulsus paradoxus (paradoksinis pulsas) – tai reiškinys, kai įkvepiant kraujospūdis sumažėja labiau, nei įprasta. Normaliai įkvėpimo metu kraujospūdis gali nežymiai ir trumpam nukristi, tačiau žmogus to paprastai nepastebi. Apie pulsus paradoxus kalbama tuomet, kai sistolinis kraujospūdis (viršutinis) įkvėpimo metu sumažėja bent 10 mm Hg. Toks pokytis gali būti juntamas kaip akivaizdžiai susilpnėjantis pulsas.
Turinys
Kodėl įkvepiant gali silpnėti pulsas?
Pagal dabartines medicinos žinias, ryškesnis kraujospūdžio kritimas įkvėpimo metu dažniausiai susijęs su širdies ir plaučių veiklą veikiantiais mechanizmais. Įkvėpus krūtinės ląstoje sumažėja slėgis, pasikeičia kraujo pritekėjimas į širdį ir kraujo pasiskirstymas tarp dešiniosios ir kairiosios širdies pusių. Jei plaučiai arba širdį supančios struktūros sutrikdo šį „prisitaikymą“, kraujospūdžio kritimas tampa aiškiai matomas ar jaučiamas.
Ryšys su astma
Medicinos praktikoje pastebima, kad pulsus paradoxus gali pasireikšti per sunkų astmos priepuolį. Priepuolio metu dalis kvėpavimo takų susiaurėja ir patinsta, todėl orui sunkiau išeiti iš plaučių. Dėl to plaučiai gali „perpūsti“ (per daug prisipildyti oro), o tai didina slėgį krūtinės ląstoje ir veikia kraujotaką.
Tokiais atvejais venomis į širdį grįžtančiam kraujui gali būti sunkiau tekėti įprasta eiga, kraujas labiau „užsilaiko“ dešiniojoje širdies pusėje (dešiniajame skilvelyje). Didėjant spaudimui dešinėje, širdies ertmės tarpusavyje tarsi konkuruoja dėl vietos, todėl kairioji širdies pusė į įkvėpimą gali reaguoti sumažėjusiu išstumiamo kraujo kiekiu. Tai ir lemia ryškesnį sistolinio spaudimo kritimą įkvėpimo metu.
Be to, esant astmai dažnai padidėja vadinamasis neigiamas slėgis krūtinės ląstoje įkvėpimo metu, o tai gali papildomai keisti kairiojo skilvelio apkrovą ir prisidėti prie paradoksinio pulso atsiradimo.
Kitos galimos priežastys
Pulsus paradoxus nėra būdingas vien astmai. Moksliniai duomenys rodo, kad jį gali sukelti įvairios širdies ir plaučių būklės, taip pat ryškus cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimas (hipovolemija), pavyzdžiui, dėl stiprios dehidratacijos, kraujavimo po traumos ar po operacijų.
Širdies ir plaučių būklės, siejamos su pulsus paradoxus
- Konstrikcinis perikarditas. Tai būklė, kai širdį gaubiantis dangalas (perikardas) sustorėja ir tampa standesnis. Dėl to įkvėpimo metu širdis nebegali taip laisvai prisipildyti krauju, kaip įprastai, ir gali atsirasti ryškesni kraujospūdžio svyravimai.
- Širdies tamponada. Tai situacija, kai perikardo ertmėje susikaupia per daug skysčio ir šis spaudžia širdį, trukdydamas jai efektyviai prisipildyti ir pumpuoti kraują. Klinikinėje praktikoje ji dažnai siejama su sumažėjusiu kraujospūdžiu ir ryškiau matomomis kaklo venomis. Tai skubi būklė, kuriai paprastai reikalinga neatidėliotina pagalba.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) paūmėjimas. LOPL pažeidžia plaučius, o simptomams staiga pablogėjus (pavyzdžiui, dėl dirgiklių), kvėpavimo mechanika gali tapti panaši į sunkesnės astmos atvejus, todėl pulsus paradoxus taip pat gali pasireikšti.
- Plaučių embolija. Tai kraujo krešulys, patekęs į plaučių kraujagysles. Ši būklė gali smarkiai sutrikdyti kvėpavimą ir kraujotaką bei laikoma gyvybei pavojinga.
- Miego apnėja. Kai kuriems žmonėms miego metu kvėpavimas periodiškai sustoja. Obstrukcinės miego apnėjos atveju kvėpavimo takai užanka dėl atsipalaidavusių gerklės audinių, todėl gali ryškėti slėgio svyravimai krūtinės ląstoje ir jų poveikis kraujotakai.
- Įdubusi krūtinė (pectus excavatum). Tai krūtinės ląstos forma, kai krūtinkaulis yra įdubęs į vidų. Dėl anatominių ypatumų gali didėti spaudimas širdžiai ir plaučiams, o tai kai kuriais atvejais siejama su pulsus paradoxus.
- Pleuros skysčio perteklius (pleuros efuzija). Nedidelis skysčio kiekis apie plaučius yra normalus, tačiau jo perteklius gali apsunkinti plaučių išsiplėtimą ir kvėpavimą, dėl to gali atsirasti ryškesni kraujotakos svyravimai įkvėpimo metu.
Kaip nustatomas pulsus paradoxus?
Paradoksinį pulsą galima įvertinti keliais būdais – nuo paprastesnių iki invazinių. Praktikoje pasirinkimas priklauso nuo situacijos ir žmogaus būklės sunkumo.
Kraujospūdžio matavimas rankine manžete
Vienas paprasčiausių metodų – rankinis kraujospūdžio matavimas su manžete ir stetoskopu, vertinant, kaip kinta garsai ir rodmenys manžetei po truputį išleidžiant orą. Svarbu tai, kad automatiniai matuokliai ne visada leidžia patikimai įvertinti šį reiškinį.
Kraujospūdžio stebėjimas arterijoje
Jei reikia tikslaus, nuolatinio vertinimo, gali būti įvedamas kateteris į arteriją (dažniausiai rieše ar kirkšnyje). Prijungus prie matavimo sistemos, galima realiu laiku stebėti kraujospūdį dūžis po dūžio ir aiškiai matyti skirtumus įkvėpimo ir iškvėpimo metu.
Pulso įvertinimas apčiuopiant
Esant ryškiam pulsus paradoxus, patyręs specialistas kartais gali įtarti šį reiškinį vien apčiuopdamas pulsą rieše (stipininėje arterijoje, netoli nykščio). Tuomet gali būti paprašoma kelis kartus lėtai ir giliai pakvėpuoti, stebint, ar įkvėpimo metu pulsas pastebimai susilpnėja.
Esmė
Pulsus paradoxus – tai aiškesnis nei įprastai kraujospūdžio sumažėjimas įkvėpimo metu, dažnai susijęs su širdies ar plaučių ligomis. Jis gali pasireikšti per sunkų astmos priepuolį, taip pat esant kitoms būklėms, kurios keičia krūtinės ląstos slėgį, širdies prisipildymą krauju ar plaučių funkciją. Pastebėjus šio reiškinio požymius, klinikinė praktika rodo, kad neretai atliekami papildomi tyrimai (pavyzdžiui, širdies echoskopija), siekiant nustatyti tikėtiną priežastį ir parinkti tinkamą gydymo taktiką.