Krūties vėžys yra labiausiai paplitęs moterų vėžys. Be to, iki 10% ligos atvejų yra paveldimos. Maždaug tiek pat procentų kiaušidžių vėžio atvejų sukelia šeiminės genetinės mutacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl atsiranda paveldimas vėžys.
Paveldimas vėžys
Paveldimas vėžys arba paveldimų navikų sindromaivadinami vėžiu, kurie išsivysto dėl patogeninių genetinių mutacijų perdavimo iš kartos į kartą.
Paveldimas vėžys sudaro apie 5-10% visų vėžio atvejų.
Gydytojai išmoko geriau suprasti tokių navikų atsiradimo priežastis tik neseniai, maždaug dešimtojo dešimtmečio viduryje. Tai tapo įmanoma dėl genominės analizės technologijų plėtros. Dažniausiai paveldimų navikų sindromai yra susiję su genų, slopinančių naviko augimą, defektais. Šie genai taip pat vadinami antionkogenai. Antionkogenai lemia specialių slopinančių baltymų darbą arba anti-onkoproteinai. Tokie baltymai atlieka labai svarbią funkciją: ištaiso genetinės medžiagos (DNR) perdavimo klaidas, kurios kartais atsiranda ląstelių dalijimosi metu. Bet jei yra slopinančių genų defektas, anti-onkoproteinai neveikia gerai. Dėl to ląstelių dalijimosi metu kaupiasi klaidos, kurios gali sukelti piktybinę audinio degeneraciją.
Dažni paveldimo naviko sindromai:
- paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžys,
- paveldimas nepolipozinis gaubtinės žarnos vėžys (Lynch sindromas),
- šeiminė storosios žarnos adenomatozė,
- paveldimas skydliaukės vėžys.
Dažniausias iš jų yra paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžys.
