Emolientai yra priemonės, kuriomis galima drėkinti, raminti ir apsaugoti sausą, šiurkščią ar sudirgusią odą. Tokie produktai dažniausiai padeda esant niežuliui, nedidelėms odos žaizdelėms, pvz., nuo sausumo, nedidelių nudegimų ar iššutimų po sauskelnių. Jie taip pat tinka apsaugoti odą nuo aplinkos veiksnių, pvz., drėgmės arba dirginimo.
Kam naudojami emolientai
Emolientai veiksmingai mažina odos šiurkštumą, sausumą ir šerpetojimą. Jie padeda ir tada, kai oda linkusi niežėti, pleiskanoti ar šerpetoti dėl įvairių dirgiklių, tokių kaip vėjas, oras, buitinė chemija ar net radiacija. Kai kurie produktai, pvz., cinko oksidas ar baltas petrolatumas, labiausiai saugo odą nuo išorinio dirginimo — jie dažnai tepami, kai norima išvengti odos uždegimo nuo nuolatinės drėgmės (pvz., po sauskelnių).
Pagrindinis veikimo principas: emolientai sudaro odos paviršiuje ploną riebalų sluoksnį, kuris sulaiko drėgmę viduje, todėl oda tampa elastingesnė ir švelnesnė. Į emolientų sudėtį paprastai įeina tokios medžiagos kaip petrolatumas, lanolinas, mineralinė alyva, dimetikonas. Be to, daugelyje drėkiklių yra humektantų – tai medžiagos, kurios padeda pritraukti vandenį į viršutinį odos sluoksnį. Tokios medžiagos kaip glicerinas, lecitinas arba propilenglikolis užtikrina papildomą drėkinimą.
Kai kuriuose emolientuose rasite ingredientų, kurie suminkština negyvų odos ląstelių „klijus” (keratiną) – tai, pavyzdžiui, šlapalas, alfa hidroksi rūgštys (pvz., pieno ar citrinos rūgštis), alantoinas. Jie skatina negyvų ląstelių pasišalinimą ir padeda odai sulaikyti daugiau drėgmės, todėl ji tampa švelnesnė.
Kaip naudoti tepalus ir kremus
Naudojant emolientus ar drėkiklius svarbu laikytis pakuotės arba gydytojo nurodymų. Kartais prireikia prieš naudojimą suplakti produktą — tuomet tai nurodoma etiketėje. Produkto kiekis ir naudojimo dažnis priklauso nuo jūsų odos būklės ir pasirinkto preparato rūšies. Jei rankos yra labai sausos, gali tekti priemonę tepti po kiekvieno plovimo, taip pat – kelis kartus per dieną.
Jeigu naudojate kremą ar tepalą iššutimo ar odos pažeidimų priežiūrai, prieš tai reikia švelniai nuplauti ir nusausinti pažeistą vietą. Jei emolientas skirtas nudegus nuo spindulinės terapijos, svarbu pasitarti, ar produktą galima naudoti prieš gydymo procedūrą.
Drėkinamąjį produktą verta tepti iškart po maudynių ar plovimo, kol oda dar kiek drėgna – taip produktas užrakina daugiau drėgmės. Ypač sausai odai gydytojas gali rekomenduoti prieš tepant produktą nuplauti ir pamirkyti odą.
Drėkinamuosius kremus ir tepalus tepkite tik ant sveikos odos paviršiaus – venkite patepimo ant akių, burnos ar nosies gleivinių, lytinių organų, jeigu to nenurodo gydytojas ar informacija etiketėje. Taip pat venkite atvirų žaizdų, įpjovimų, stipriai pažeistų ar neseniai nuskustų vietų.
Norint, kad drėkinamasis kremas ar tepalas veiktų kuo geriau, naudokite jį reguliariai. Ilgai trunkančios, labai karštos ar dažnos maudynės gali dar labiau išsausinti odą.
Jeigu būklė nepagerėja, o oda tampa dar labiau pažeista ar sudirgusi, kreipkitės į medikus.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dažniausiai emolientai yra saugūs ir tinkami kasdieniam naudojimui. Visgi kartais gali atsirasti nesmarkus sudirginimas – pavyzdžiui, lengvas perštėjimas, paraudimas ar deginimas. Tokie reiškiniai paprastai būna laikini, tačiau jei jie stiprėja arba ilgai nepraeina, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Rimtesnių reakcijų pasitaiko retai, tačiau būtinai informuokite gydytoją, jei pastebite keistus odos pokyčius, pvz., oda tampa labai šlapia, balsta ar pradeda minkštėti dėl drėgmės poveikio. Taip pat nedelstina kreiptis į gydytoją, jei ant odos išsivysto infekcijos požymiai, pvz., naujas paraudimas, pūliavimas, skausmas.
Labai retais atvejais gali pasitaikyti stipri alerginė reakcija. Jos požymiai – stiprus bėrimas, niežulys, tinimas (ypač veido, gerklės ar liežuvio srityje), didelis galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas. Tai skubios pagalbos reikalaujanti situacija.
Jei pastebite bet kokių neįprastų reakcijų, kurių nėra išvardinta, nevartokite preparato toliau ir kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.
Atsargumo priemonės
Prieš naudodami bet kokį emolientą, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei žinote, kad turite alergiją kuriam nors produkto komponentui ar kenčiate nuo kitų alergijų. Kai kurios papildomos sudedamosios medžiagos (konservantai, kvapiosios medžiagos) gali sukelti alergines reakcijas, todėl, esant polinkiui, svarbu apie tai informuoti specialistą.
Jei odoje yra atvirų žaizdelių, įpjovimų ar infekcijos požymių (pvz., pūliavimas), prieš naudojant naują produktą verta pasitarti su gydytoju. Kai kurios sudedamosios dalys gali sumažinti odos atsparumą saulės spinduliams, todėl vartojant tokius kremus rekomenduojama riboti buvimą saulėje, neiti į soliariumą, naudoti apsaugines priemones ar drabužius.
Jei jūsų oda linkusi į aknę, rinkitės „nekemšančius porų” (nekomedogeninius) produktus. Kai kurie emolientai gali palikti dėmių ant baltų drabužių — jei tai svarbu, pasitarkite su specialistu dėl sudėties.
Jei laukiatės ar maitinate kūdikį krūtimi, prieš pradėdami naudoti naują priemonę, pasitarkite su gydytoju.
Jei planuojate operaciją ar apsilankymą pas odontologą, būtinai informuokite gydytoją apie visus naudojamus vaistus ir priemones, taip pat ir vietinius kremus ar tepalus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
