Askorbo rūgštis, geriau žinoma kaip vitaminas C, būtina žmogaus organizmui. Ši medžiaga naudojama papildyti arba atstatyti vitamino C atsargas žmonėms, kurie gauna per mažai šio vitamino su maistu. Įprastai subalansuotai maitinantis žmonėms papildomo vitamino C nereikia, tačiau esant ilgalaikiam trūkumui gali vystytis skorbutas. Tuomet pasireiškia tokie požymiai kaip išbėrimas, silpnumas raumenyse, sąnarių skausmas, nuovargis ar dantų netekimas.
Kaip veikia vitaminas C
Vitaminas C atlieka svarbų vaidmenį palaikant odos, kremzlių, dantų, kaulų ir kraujagyslių būklę. Be to, ši medžiaga padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingo aplinkos poveikio, nes veikia kaip antioksidantas – saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos.
Kaip vartoti vitaminą C
Preparatai su vitaminu C dažniausiai vartojami per burną, juos galima gerti tiek su maistu, tiek be jo – pagal poreikį 1–2 kartus per dieną. Svarbu laikytis pakuotės informacijoje nurodytų rekomendacijų arba gydytojo paskirtos dozės.
Jei vartojate ilgai išliekantį vitaminą C kapsulių ar tablečių pavidalu, jas būtina nuryti nekramtant ar nesmulkinant – taip išvengiama pavojaus, kad veiklioji medžiaga bus išskirta per greitai ir padidės šalutinių poveikių rizika. Tabletę užgerkite pilna stikline vandens. Kramtomos ar tirpios tabletės turi būti gerai sukramtytos arba ištirpintos burnoje, o tirpiosios formos miltelius prieš vartojant reikia sumaišyti su vandeniu arba minkštu maistu ir išgerti iškart.
Dozė priklauso nuo individualios būklės ir poreikių. Reguliarumas yra svarbus, tad stenkitės preparatą vartoti tuo pačiu metu kasdien. Jeigu kyla rimtų sveikatos sutrikimų vartojant vitaminą C, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vitaminas C dažniausiai yra saugus ir organizmui gerai toleruojamas, tačiau kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Tarp jų dažniausiai pasitaiko:
- viduriavimas
- pykinimas ar vėmimas
- pilvo diegliai, skausmas
- rėmuo
Šie požymiai dažniausiai būna lengvi ir trumpalaikiai. Jei simptomai užsitęsia ar stiprėja, apie juos reikia informuoti gydytoją.
Retais atvejais gali pasireikšti sunkesnės reakcijos, pavyzdžiui, šlapinimosi skausmas ar pakitusi šlapimo spalva (rožinis ar kruvinas šlapimas). Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.
Nors alerginės reakcijos į vitaminą C pasitaiko labai retai, pastebėjus tokius požymius kaip bėrimas, stiprus niežulys ar patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), svaigulys, dusulys, būtina kuo greičiau ieškoti pagalbos.
Aprašyti nėra visi galimi šalutiniai poveikiai – jei iškyla naujų ar neįprastų simptomų, reikėtų apie juos pranešti gydytojui ar vaistininkui.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš vartojant askorbo rūgštį būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku – ypač, jei žmogus yra alergiškas arba žinoma, kad jo organizmas jautrus kai kuriems preparato ingredientams (pavyzdžiui, riešutams ar sojai, esančiai pagalbinėse medžiagose).
Būtina informuoti gydytoją apie anksčiau diagnozuotus sveikatos sutrikimus, ypač jei yra buvę inkstų ligų (taip pat ir inkstų akmenligė) ar tam tikrų fermentų deficito (pvz., G6PD stokos) istorija.
Taip pat svarbu gydytojui ar odontologui pranešti apie visus vartojamus preparatus (įskaitant nereceptinius bei vaistažoles) bent prieš planuojamas medicinines procedūras ar operacijas.
Rekomenduojamos dozės nėštumo metu yra saugios, tačiau didesnius kiekius galima vartoti tik pasitarus su gydytoju. Vitaminas C patenka ir į motinos pieną, tad žindant reikėtų aptarti saugias dozavimo ribas su sveikatos priežiūros specialistu.
Sąveika su kitais vaistais ir tyrimais
Vitaminas C gali daryti įtaką kitų vaistų poveikiui arba sustiprinti šalutinius reiškinius. Norint to išvengti, patartina gydytojui ar vaistininkui pateikti visų vartojamų preparatų sąrašą ir nekeičiant dozės ar nenutraukiant vaistų vartojimo be specialisto žinios.
Taip pat vitaminas C gali iškreipti kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatus, ypač šlapimo cukraus rodiklius. Laboratorijos darbuotojai ir gydytojai turėtų būti informuoti apie vitaminų vartojimą prieš atliekant tokius tyrimus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
