Achilo sausgyslės plyšimas – tai trauma, kai nutrūksta žymiai apkrovai atspari kojos sausgyslė, jungianti blauzdos raumenis su kulno kaulu. Ši sausgyslė yra pati storiausia ir stipriausia žmogaus kūne. Dėl jos galime vaikščioti, bėgioti bei šokinėti, o netikėtas plyšimas sukelia stiprų skausmą ir gali smarkiai apriboti judėjimą.
Dažnumas ir rizikos veiksniai
Achilo sausgyslės plyšimai neretai įvyksta sportuojant. Dažniausiai ši trauma pasitaiko 30–40 metų amžiaus žmonėms, o vyrai ją patiria dažniau nei moterys. Ypatingai rizikuoja tie, kurie retai sportuoja, tačiau užsiima intensyvia fizine veikla „kartais“ (vadinamieji savaitgalio sportininkai). Tokie asmenys nėra įpratę prie reguliaraus fizinio krūvio, todėl sausgyslė tampa pažeidžiamesnė net ir įprastos veiklos metu.
Plyšimo priežastys
Sausgyslės plyšimas atsitinka staiga, kai ant jos tenka per didelis fizinis krūvis. Dažniausiai taip nutinka staiga sustojus, pasisukus, pradėjus bėgti ar šokti – ypač aktyviai žaidžiant futbolą, krepšinį, tenisą, squash ar kitus sportus, kuriuose daug staigių judesių. Visgi trauma gali ištikti ir kasdienėje veikloje – nuslydus laiptais, užkliuvus ar pasukus koją eidami nelygiu paviršiumi. Kai kurios vaistų rūšys, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai ar steroidų injekcijos, taip pat gali susilpninti Achilo sausgyslę, todėl po jų vartojimo rizika plyšti didėja.
Achilo sausgyslės plyšimo simptomai
- Staigus, stiprus skausmas kulno ar čiurnos srityje.
- Išgirstamas ar pajuntamas „trakštelėjimas“, tarsi kažkas trūktų ar plyštų (kartais atrodo, kad kas nors smogė į koją).
- Patinimas ir kraujosruvos pakakulnės ar čiurnos srityje.
- Skausmas vaikštant, ypač lipant laiptais ar einant įkalne.
- Jautrumas plyšusios sausgyslės vietoje.
Galimos komplikacijos
Nesugydžius Achilo sausgyslės plyšimo, gali sutrikti sausgyslės gijimas ir vėliau ji tampa labiau linkusi plyšti vėl. Dėl to labai svarbu laiku kreiptis į medikus ir laikytis gydytojo nurodymų.
Diagnostika
Pajutus įtartinus simptomus, gydytojas apžiūrės pėdą ir čiurną, įvertins judesių amplitudę bei apčiuops sausgyslę ieškodamas trūkio. Diagnostikai gali būti atliktas echoskopinis arba magnetinio rezonanso tyrimas, kad būtų nustatytas sužalojimo mastas.
Gydymas ir sveikimo eiga
Dar prieš atvykstant pas gydytoją, sumuštą vietą rekomenduojama laikyti ramybės būsenoje, ją šaldyti, apspausti elastine tvarsčiu ir laikyti pakeltą virš širdies lygio – tai padeda mažinti patinimą ir skausmą:
- Ilsėkite sužeistąją koją, venkite svorio užkrovimo.
- Dėkite šaltus kompresus.
- Apspauskite čiurną elastiniu bintu.
- Koją laikykite pakeltą.
Pilnam sausgyslės sugyjimui dažniausiai prireikia 4–6 mėnesių. Gydymas gali būti atliekamas nechirurginiu būdu taikant įtvarą arba gipsą, kuris laiko pėdą specialioje padėtyje, kol plyšimas užgyja. Sportiškiems ir jaunesnio amžiaus žmonėms dažniausiai rekomenduojama operacija, kai plyšusios sausgyslės galai susiuvami. Po operacijos ar nechirurginio gydymo, gydytojas gali paskirti atlikti reabilitaciją ir kineziterapiją, kurios padeda sugrąžinti judesių laisvę bei stiprumą.
Plytimo prevencija
- Reguliariai apšilkite prieš treniruotę ar žaidimą.
- Palaipsniui didinkite krūvio intensyvumą.
- Nuolat tempkite blauzdos raumenis ir Achilo sausgyslę.
Visiškai išvengti plyšimo neįmanoma, tačiau šie įpročiai sumažina riziką patirti traumą.
Kokios prognozės?
Dažniausiai, gavus tinkamą gydymą, Achilo sausgyslė visiškai sugyja per 4–6 mėnesius. Jaunesniems ir aktyviems žmonėms operacija leidžia atgauti beveik pradinę sausgyslės stiprumą bei judrumą. Sėkmingai pasveikus, galimas grįžimas prie įprastos fizinės veiklos bei sporto.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei aktyvumo metu staiga pajutote stiprų skausmą ar „spragtelėjimą“ kulno/čiurnos srityje.
- Atsiradus dideliam skausmui ar sutrikus galimybei vaikščioti po traumos.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Ar Jums bus reikalinga chirurginė operacija?
- Kiek laiko reikės nešioti įtvarą ar gipsą?
- Kada galima bus grįžti prie fizinio aktyvumo ir sporto?
- Ar rizika patirti plyšimą ateityje išlieka?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
