Hib vakcina skiriama tam, kad apsaugotų nuo sunkios bakterinės infekcijos, kurią sukelia Haemophilus influenzae tipo B bakterijos. Ši infekcija gali sukelti įvairias rimtas ligas vaikams, tokią kaip meningitas – smegenų dangalų uždegimas. Skiepai yra efektyviausias būdas užkirsti kelią šioms pavojingoms ligoms, nes jie padeda organizmo imuninei sistemai atpažinti ir kovoti su šiomis bakterijomis.
Kur dažniausiai naudojama
Dažniausiai Hib vakcina skiriama mažiems vaikams nuo dviejų mėnesių amžiaus iki penkerių metų. Šiuo gyvenimo tarpsniu vaikai yra ypač pažeidžiami Hib infekcijai. Vis dėlto joks skiepas neužtikrina visiškos apsaugos – daliai paskiepytųjų vis tiek išlieka nedidelė rizika susirgti.
Kaip teisingai naudoti Hib vakciną
Hib vakcina visada leidžiama į raumenis, ją suleidžia sveikatos priežiūros specialistas. Mažiems kūdikiams įprastai skiepijama į šlaunį, o vyresniems vaikams – į žasto viršutinę dalį. Kad susidarytų stipresnė apsauga, Hib vakcina dažnai leidžiama kelis kartus pagal nustatytą skiepijimo grafiką. Kad nepamirštumėte nei vienos dozės, naudinga pasižymėti skiepų datas kalendoriuje.
Be to, Hib vakciną galima derinti su kitais vaikams skirtų skiepų grafiko skiepais – dažnai ji suleidžiama tuo pačiu vizitu.
Galimi šalutiniai poveikiai
Gavus Hib vakciną, dažniausiai pasireiškia švelnūs reiškiniai – injekcijos vietoje gali būti skausmingumas, paraudimas ar patinimas. Kūdikiai ir vaikai taip pat gali būti mieguisti, irzlūs, mažiau norėti valgyti, rečiau gali atsirasti viduriavimas, vėmimas ar pakilti temperatūra. Šie simptomai dažniausiai praeina per kelias dienas savaime.
- Retais atvejais vos po skiepo gali pasireikšti trumpalaikis galvos svaigimas, alpulys, matymo sutrikimai ar spengimas ausyse. Paprastai tokios reakcijos greitai praeina, tačiau esant tokiems simptomams rekomenduojama ramiai pasėdėti arba pagulėti.
- Labai retai gali pasireikšti rimtesnės reakcijos, tokios kaip silpnumas, vangumas, labai silpni ar susilpnėję raumenys, prasta reakcija į garsus ar prisilietimus. Pastebėjus tokių simptomų būtina nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
- Ypač retais atvejais gali išsivystyti stipri alerginė reakcija, pasireiškianti bėrimu, niežėjimu ar tinimu, ypač aplink veidą, liežuvį ar gerklę, taip pat stipriu galvos svaigimu, kvėpavimo pasunkėjimu. Tokiems simptomams pasireiškus kuo skubiau kreipkitės į medikus.
Dauguma vaikų nepatiria ryškaus šalutinio poveikio arba simptomai būna labai lengvi. Jei nepastebėtas kitas, nerimą keliantis šalutinis poveikis, pasitarkite su specialistu.
Į ką atkreipti dėmesį prieš skiepijimą
Prieš vaikui gaunant Hib vakciną, būtina atskleisti gydytojui, ar jis turi alergijų (ypač – bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai ar lateksui, jei jis yra). Kai kuriose vakcinose gali būti pagalbinių medžiagų, kurios dėl alergijos gali sukelti reakciją.
Būtinai informuokite gydytoją, jei vaikas šiuo metu serga karščiuojančia ar kita sunkią liga, yra turėjęs imuninės sistemos susirgimų (pavyzdžiui, dėl vėžio, ŽIV ar vartojamų imunitetą slopinančių vaistų), nervų ligą (pvz., Guillain-Barré sindromą), arba jei anksčiau yra buvę neįprastų reakcijų į skiepus.
Paprastai šis skiepas neskiriamas suaugusiesiems, todėl nėštumo ar žindymo laikotarpiu jis naudojamas itin retai. Kilus klausimų – pasikonsultuokite su savo gydytoju ar medicinos personalu.
Vaistų ir vakcinos sąveika
Verta nepamiršti, kad tam tikri vaistai ar gydymas, slopinantys imuninės sistemos veiklą (tai gali būti imunosupresantai, kai kurios chemoterapijos rūšys, kortikosteroidai ir pan.), gali sumažinti skiepo veiksmingumą ar didinti nenumatytų reakcijų riziką.
Visada pasakykite gydytojui apie visus jūsų vaikui paskirtus arba vartojamus vaistus (taip pat ir žolinius preparatus, vitaminus, be recepto parduodamus vaistus). Niekada nekeiskite ar nenutraukite jokių gydytojo paskirtų vaistų savaime.
Galiausiai, būkite informuoti, kad paskiepijus Hib vakcina gali pasikeisti kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatai – todėl informuokite medicinos personalą, jei pastaruoju metu vaikas buvo skiepytas.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
