Šis vaistų derinys trumpam naudojamas kosuliui, krūtinės užgulimui ir slogai malšinti, kurie dažniausiai pasireiškia peršalus, sergant gripu, esant alergijoms, šienligei arba kitoms kvėpavimo takų ligoms, pavyzdžiui, sinusitui ar bronchitui.
Kaip veikia šis vaistas
Šiame derinyje yra trys veikliosios medžiagos: guaifenesinas, dekstrometorfanas ir dekongestantas. Guaifenesinas priskiriamas atsikosėjimą lengvinantiems vaistams – jis skystina ir padeda lengviau pašalinti gleives, taip palengvinamas kvėpavimas ir kosėjimas. Dekstrometorfanas veikia smegenų centrus, slopindamas kosulio refleksą – dėl to mažėja kosulio priepuoliai. Trečioji dalis – dekongestantas – mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvina kvėpavimą per nosį.
Kokiais atvejais nerekomenduojama vartoti
Šis vaistas paprastai neskirtas lėtiniam kosuliui, kuris susijęs su rūkymu, astma, ilgalaikėmis kvėpavimo ligomis (pvz., emfizema), taip pat jei pasireiškia stiprus gleivių išsiskyrimas, nebent taip nurodo gydytojas.
Vartojimas vaikams
Kosulio ir peršalimo vaistai neįrodyta, kad yra saugūs ar veiksmingi vaikams iki 6 metų. Nenaudokite šio preparato jaunesniems nei 6 metų vaikams, jei gydytojas nenurodė kitaip. Kai kurie ilgai veikiantys preparatai netinka jaunesniems nei 12 metų – dėl tinkamo vartojimo visada pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Kaip teisingai vartoti
Prieš pradėdami vartoti nereceptinį vaistą, atidžiai perskaitykite pakuotės informacinį lapelį ir laikykitės dozavimo rekomendacijų. Jei kyla neaiškumų, kreipkitės į vaistininką arba laikykitės gydytojo nurodymų.
- Vaistą galima vartoti per burną – tablečių, kapsulių ar skysčio pavidalu.
- Jei naudojate skystą formą, dozę matuokite tiksliu specialiu matavimo šaukšteliu ar taurele – nenaudokite įprastinio virtuvinio šaukšto.
- Skystus vaistus prieš naudojimą būtina suplakti, o ilgai veikiančių tablečių/kapsulių negalima kramtyti ar smulkinti – jas reikia nuryti visą.
- Gerkite daug skysčių – vanduo padeda lengviau išsivalyti gleivėms iš kvėpavimo takų.
- Maistas nėra būtinas, tačiau jei jaučiate skrandžio diskomfortą, vaistą galite vartoti su maistu.
Vaisto dozavimas priklauso nuo amžiaus, organizmo reakcijos ir bendros sveikatos būklės. Vartodami neviršykite rekomenduojamos dozės ir negerkite dažniau nei nurodyta. Netinkamas vaisto vartojimas gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip smegenų pažeidimas, traukuliai ar net mirtis.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei simptomai išlieka ilgiau nei savaitę, stiprėja arba atsiranda lydinčių požymių – nepalengvėjantis galvos skausmas, pakilusi temperatūra ar bėrimas, būtina pasitarti su gydytoju. Tai gali būti rimtesnės ligos požymiai.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Dažniausiai pasitaikantys: galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, nervingumas ar miego sutrikimai. Jei šie simptomai užsitęsia ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Rimtesni: staigūs nuotaikos ar elgesio pokyčiai (pvz., sumišimas, haliucinacijos), drebulys, silpnumas ar širdies ritmo pokyčiai (per greitas, lėtas ar nereguliarus plakimas). Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis pagalbos.
- Alerginės reakcijos gali pasireikšti išbėrimu, niežuliu, veido, liežuvio ar gerklės patinimu, stipriu galvos svaigimu, apsunkintu kvėpavimu. Tai labai retas, bet pavojingas šalutinis poveikis.
Pastebėję bet kokius netikėtus ar stiprius organizmo pokyčius, nevartokite vaisto toliau ir pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Į ką būtina atsižvelgti prieš pradedant vartoti
- Informuokite gydytoją ar vaistininką apie visus žinomus savo alergijas, ypač jei esate jautrūs šiam vaistui ar kitiems jo komponentams.
- Jei sergate kvėpavimo ligomis (pvz., astma, emfizema), turite padidėjusį kraujospūdį, širdies, inkstų ar skydliaukės veiklos sutrikimų, glaukomą, sunkiai šlapinatės dėl prostatos padidėjimo ar kitų ligų, būtinai informuokite sveikatos specialistus – kai kuriais atvejais šis vaistas gali būti netinkamas.
Laikykitės gydytojo ar vaistininko rekomendacijų ir pasakykite apie visus kitus vartojamus vaistus – taip sumažinsite vaistų sąveikos riziką ir kitus nepageidaujamus poveikius.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
