Adenoidinės cistinės karcinomos pavadinimas daugeliui skamba negirdėtai – ši vėžio forma itin reta, dažniausiai atsirandanti seilių liaukose ar kituose galvos bei kaklo audiniuose. Tokia auglio rūšis gali ir pradėti formuotis tokiose neįprastose vietose kaip oda, pieno liaukų srityje, gimdos kaklelyje ar net prostatoje. Neretai adenoidinės cistinės karcinomos struktūra būna tvirta, rutuliška, o kai kada auglyje atsiranda tuštumų – toks audinys primena sūrį su skylutėmis.
Kaip atpažinti – adenoidinės cistinės karcinomos simptomai
Adenoidinės cistinės karcinomos požymiai labai priklauso nuo auglio vietos ir dydžio. Galimas simptomų spektras apima:
- Nepastebimą, neskausmingą mazgelį ar guzą.
- Kvėpavimo sunkumus.
- Rijimo sutrikimus.
- Balsų užkimimą.
- Raumenų silpnumą.
- Nosies užgulimą ar kraujavimą iš nosies.
- Skausmą.
- Pakitimus regėjime.
Šios vėžio rūšies augimas lėtas, todėl ankstyvose stadijose simptomų galite net nepastebėti.
Paplitimas ir kas suserga dažniausiai
Ši onkologinė liga sudaro vos apie 1% visų galvos ir kaklo vėžio atvejų, kasmet pasaulyje diagnozuojama apie kelis tūkstančius atvejų. Adenoidinė cistinė karcinoma dažniausiai nustatoma žmonėms tarp 40–60 metų, kiek dažniau diagnozuojama moterims.
Galimos priežastys
Tikslios šios ligos atsiradimo priežastys vis dar lieka neaiškios. Manoma, kad ją sukelia laikui bėgant atsirandančios DNR mutacijos. Ši vėžio forma nesiejama su paveldimumu ir šiuo metu nėra nustatytų rizikos veiksnių, kurie didintų susirgimo tikimybę.
Kaip plinta adenoidinė cistinė karcinoma ir su kuo tai susiję
Adenoidinė cistinė karcinoma yra pagarsėjusi nenuspėjamumu. Kadangi liga vystosi lėtai, ankstyvose stadijose gali daug metų nesukelti jokių sveikatos problemų. Tačiau ilgainiui auglys gali tapti pavojingas – išplitęs į aplinkinius audinius ar tolimas kūno vietas. Šio tipo vėžys dažniausiai išplinta dviem būdais:
- Perineurinė infiltracija: vėžinės ląstelės plinta palei nervus, kartais taip mikroskopiškai, kad tai sunku pastebėti tiek per operaciją, tiek ir įvairių tyrimų metu.
- Kraujotakos keliu: auglio ląstelės gali patekti į kraują ir pasklisti kitose kūno vietose.
Dažniausios vietos, kuriose atsiranda antriniai židiniai, yra plaučiai ir kepenys. Skirtingai nei kitų vėžių atveju, adenoidinė cistinė karcinoma retai metastazuoja į limfmazgius – pasitaiko tik apie 5–10% atvejų.
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozuoti šią ligą neretai būna sudėtinga – tam reikia įvairių tyrimų ir laiko. Pirmiausia dažnai atliekama biopsija, t. y. paimamas audinio mėginys ir jis ištiriamas laboratorijoje. Be to, naudojami vaizdiniai tyrimai, galintys padėti nustatyti auglio vietą ir išplitimą, pavyzdžiui:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Pozitronų emisijos tomografija (PET)
- Ultragarsas
Dėl ligos retumo diagnozės patvirtinimo procesui dažnai prireikia keleto skirtingų tyrimų ir konsultacijų.
Kokios gydymo galimybės taikomos
Gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į auglio vietą, išplitimo laipsnį bei bendrą paciento sveikatos būklę. Dažniausiai naudojami metodai:
- Chirurginis gydymas – tai pagrindinis ligos gydymo būdas, siekiant pašalinti visą auglį. Kai kuriais atvejais šalinami ir limfmazgiai ar net dalis nervų.
- Spindulinė terapija – taikoma po operacijos norint sunaikinti likusias vėžines ląsteles arba ji gali būti taikoma vienintelė gydymo priemonė.
- Medikamentinis gydymas (chemoterapija) – kai liga pažengusi ar jau yra metastazių, naudojami įvairūs priešvėžiniai vaistai, tokie kaip cisplatina, vinorelbinas, paklitakselis, karboplatina.
- Tikslinė terapija – kai kuriems atvejams pasitelkiami vaistai (pvz., lenvatinibas, sunitynibas), veikiantys baltymus, kurie skatina auglio augimą.
Prevencija
Adenoidinės cistinės karcinomos prevencijos priemonių šiuo metu nėra – kadangi nėra žinomų rizikos veiksnių, negalima sumažinti tikimybės susirgti. Taip pat nėra būdo užkirsti kelią ligos atsinaujinimui.
Prognozė ir išgyvenamumas
Ši vėžio forma laikoma lėtai progresuojančia, todėl dažnai ją galima laiku diagnozuoti ir sėkmingai gydyti. Visgi būdinga, kad net po kelių metų nuo gydymo liga gali atsinaujinti – tiek toje pačioje vietoje, tiek kitose kūno vietose. Tokiais atvejais gydymas tampa sudėtingesnis.
Pagal statistinius duomenis, penkerių metų išgyvenamumas sergant adenoidine cistine karcinoma siekia apie 80,4%, dešimties metų – 61,3%.
Kasdienybė su adenoidine cistine karcinoma
Liga reikalauja nuolatinės stebėsenos, reguliarių sveikatos patikrinimų ir, kartais, ilgo diagnostikos proceso. Tai gali sukelti nemažai emocinės bei psichologinės įtampos. Norint palengvinti šį laikotarpį, daugelis renkasi pokalbius su psichologu, dalyvauja savipagalbos grupėse ar atranda ramybę meninėje ar muzikos terapijoje. Taip pat rekomenduojama rūpintis emocine sveikata, išbandyti meditaciją ar mindfulness praktikas.
Kada svarbu pasitarti su gydytoju
Sergant adenoidine cistine karcinoma, svarbu kreiptis į gydytoją pastebėjus naujus arba stiprėjančius simptomus – tai gali būti ženklas, kad auglys auga ar plinta.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kur tiksliai yra auglys?
- Kokius simptomus galiu patirti?
- Ar vėžys išplitęs į kitas kūno vietas?
- Ar galima auglį pašalinti chirurginiu būdu?
- Ar man reikės spindulinės terapijos?
- Ar gydymo metu galėsiu tęsti darbą?
- Kiek laiko truks gydymas?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
