Adenokarcinoma: tipai, stadijos ir gydymas

Adenokarcinoma – tai vėžio rūšis, pradžioje vystanti iš liaukų ląstelių, kurios dengia įvairius organus ir gamina tokius skysčius kaip gleivės ar virškinimo sultys. Šis onkologinis procesas gali pažeisti skirtingas organizmo sritis ir dažniausiai aptinkamas krūtyse, plaučiuose, skrandyje, storajame ar tiesiojoje žarnoje, stemplėje, kasoje bei prostatoje.

Kas yra adenokarcinoma

Adenokarcinoma – tai piktybinis navikas, kylantis iš liaukinio epitelio sluoksnio. Tuomet, kai šios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ar keisti savo struktūrą, atsiranda auglys. Šio tipo vėžys dažniausiai aptinkamas tuo organuose, kurių paviršių dengia gleives ir fermentus išskiriančios liaukos.

  • Krūtys
  • Storoji ir tiesioji žarna
  • Stemplė
  • Plaučiai
  • Kasa
  • Prostata
  • Skrandis

Kaip adenokarcinoma plinta

Nors pradžioje adenokarcinoma atsiranda tik tam tikro organo paviršiuje, laikui bėgant ji gali išplitusi už pažeistų audinių ribų. Vėžio ląstelės patekusios į kraują ar limfą gali pasiekti smegenis, kepenis, limfmazgius, kaulus ar kaulų čiulpus.

  • Invazinė adenokarcinoma – kai auglys plinta į aplinkinius audinius ar gretimus limfmazgius.
  • Metastazavusi adenokarcinoma – kai vėžio ląstelės nutolsta nuo pirminės vietos ir prasiskverbia į tolimus organus ar audinius.

Adenokarcinomos simptomai

Specifiniai požymiai priklauso nuo to, kuriame organe įsitvirtinęs auglys. Tačiau kai kurie nerimą keliantys simptomai būdingi daugeliui adenokarcinomų:

  • Skausmas ties pažeistu organu
  • Kraujas kūno skysčiuose (šlapime, išmatose, seilėse)
  • Apytikslis apetito ar svorio pokytis
  • Pilvo pūtimas

Plaučių adenokarcinomos simptomai

  • Užsitęsęs kosulys
  • Kraujuotas skreplis
  • Dusulys
  • Krūtinės skausmas
  • Švokštimas ar užkimimas

Krūties adenokarcinomos simptomai

  • Krūties formos ar dydžio pakitimai
  • Odos spalvos pokyčiai, pleiskanojimas, įdubimas ar iškilimas ties krūtimi ar speneliu
  • Kraujingas išskyrimas iš spenelio

Storosios žarnos ir tiesiosios žarnos adenokarcinomos simptomai

  • Pilvo skausmas
  • Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
  • Kraujas išmatose – net jei jo plika akimi nesimato

Kasos adenokarcinomos simptomai

  • Stiprus pilvo skausmas
  • Netikėtas svorio kritimas
  • Skausmas nugaroje
  • Rėmuo
  • Pykinimas, vėmimas
  • Išmatos, kurios plūduriuoja vandenyje

Prostatos adenokarcinomos simptomai

  • Dažnesnis šlapinimasis
  • Potencijos sutrikimai

Stemplės adenokarcinomos simptomai

  • Rijimo sunkumas
  • Rėmuo
  • Kosulys
  • Krūtinės spaudimas ar deginimas
  • Užkimimas

Skrandžio adenokarcinomos simptomai

  • Greitai atsirandantis sotumas
  • Rijimo problemos
  • Pykinimas
  • Rėmuo

Kas lemia adenokarcinomos atsiradimą?

Adenokarcinoma formuojasi, kai liaukų ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir plisti. Riziką padidina keli veiksniai:

  • Rūkymas ar kitų tabako produktų vartojimas – dažniausia priežastis
  • Šeimos istorija – jei giminėje buvo adenokarcinomos atvejų, rizika padidėja
  • Dažnas alkoholio vartojimas
  • Kontaktas su nuodingomis medžiagomis darbe ar namuose
  • Viršsvoris ar nutukimas (kai KMI virš 25)
  • Ankstesnė spindulinio gydymo patirtis

Kaip diagnozuojama adenokarcinoma

Diagnozę patvirtina medicininis ištyrimas ir daugybė papildomų tyrimų:

  • Kraujas laboratoriniams tyrimams, kurie gali parodyti padidintas fermentų koncentracijas ar mažą eritrocitų kiekį
  • Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, leidžiantys tiksliai įvertinti organų būklę
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuriai naudojami radijo bangos ir magnetai
  • Biopsija – paimamas audinio mėginys, kurį mikroskopu tiria patologas. Biopsija padeda nustatyti naviko tipą bei išplitimą.

Adenokarcinomos diferenciacija ir laipsniai

Ląstelių struktūros pokyčiai parodo, kokio piktybiškumo yra vėžys – diferencijacijos laipsnis:

  • Gerai diferencijuota adenokarcinoma – mažo piktybiškumo, dažnai plinta lėtai
  • Vidutiniškai diferencijuota – auga ar plinta greičiau nei pirmas tipas
  • Blogai diferencijuota – didelio piktybiškumo vėžys, greitai išplitantis į organizmo sistemas

Adenokarcinomos stadijos

  • 0 stadija: auglys aptinkamas tik pradinėje, gleivinėje stadijoje („in situ“)
  • 1 stadija: vėžys jau įsiskverbęs į dalį aplinkinių audinių, bet limfmazgiai ir kiti organai nepažeisti
  • 2 stadija: vėžys gilesniuose audiniuose ir galbūt pasiekęs netolimus limfmazgius, kiti organai vis dar nepažeisti
  • 3 stadija: išplitimas į giluminius sluoksnius, aplinkinius ar nutolusius limfmazgius, gali didėti auglio apimtis
  • 4 stadija: metastazės – vėžys jau išplitęs į tolimus organus

Gydymo galimybės

Pagrindiniai gydymo metodai parenkami pagal naviko tipą, vietą, stadiją ir dydį:

  • Chirurginis gydymas – dažniausiai naudojamas pirmiausiai. Siekiama pašalinti auglį kartu su dalimi sveikų audinių
  • Cheminė terapija (chemoterapija) – vaistais naikinamos vėžio ląstelės. Gali būti taikoma tiek lokaliai, tiek visam organizmui
  • Spindulinė terapija – tiksliai nukreiptos spinduliuotės pagalba pažeidžiamos naviko ląstelės, stengiantis kuo mažiau pažeisti sveikus audinius. Dažnai derinama su kitais gydymo būdais

Chirurginio gydymo pasekmės

Po chirurginio gydymo gali pasireikšti tokie nemalonūs pojūčiai kaip apetito praradimas, pykinimas, skausmas, nuovargis.

Kaip sumažinti riziką

Nors visiškai išvengti adenokarcinomos neįmanoma, galima sumažinti pavojų laikantis pagrindinių sveikatos rekomendacijų:

  • Nerūkyti ir nevartoti tabako produktų
  • Aktyviai judėti
  • Valgyti visavertį, subalansuotą maistą
  • Laikyti kūno svorį tinkamu griežtai savo sveikatai
  • Reguliariai lankytis pas gydytojus profilaktiniams patikrinimams

Ligos eiga ir prognozė

Kiekvieno paciento prognozė priklauso nuo naviko tipo, jo išplitimo vietos ir dydžio. Ankstyvoje stadijoje aptiktas vėžys dažniausiai išgydomas sėkmingiau nei diagnozuotas vėliau. Gydymas leidžia daugumai pacientų ilgesnį laiką kontroliuoti ligą.

Gyvybingumo rodikliai (penkerių metų išgyvenamumas) stipriai skiriasi tarp skirtingų adenokarcinomos rūšių ir stadijų. Pavyzdžiui:

  • Prostatos adenokarcinoma – 99%
  • Krūties adenokarcinoma – 90%
  • Storosios žarnos adenokarcinoma – 90%
  • Plaučių adenokarcinoma – 56%
  • Stemplės adenokarcinoma – 47%
  • Skrandžio adenokarcinoma – 32%
  • Kasos adenokarcinoma – 10%

Išgyvenamumo rodikliai rodo, kiek pacientų išlieka gyvi po penkerių metų nuo diagnozės momento, palyginus su bendra populiacija.

Kasdienis gyvenimas su adenokarcinoma

Susirgus šia liga gali kilti bejėgiškumo ar nerimo jausmų. Visgi savijauta dažnai pagerėja rūpinantis savimi ir išlaikant kiek įmanoma normalesnį gyvenimo ritmą:

  • Ilsėkitės ir stenkitės miegoti pakankamai
  • Rinkitės maistingą, subalansuotą mitybą
  • Pasivaikščiokite gryname ore
  • Skirkite laiko mėgstamai veiklai ar masažui
  • Užsiimkite veiklomis, kurių metu atsipalaiduojate
  • Išbandykite meditaciją ar dėmesingumo praktiką

Jei sumanote pradėti naują fizinę veiklą, būtinai aptarkite tai su gydytoju – jis padės pasirinkti tinkamiausią režimą pagal jūsų sveikatą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai nepraeina ilgiau nei dvi savaites arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui.

Klausimai gydytojui

  • Koks yra mano adenokarcinomos tipas?
  • Kur yra aptiktas vėžys?
  • Ar liga išplitusi į kitas kūno vietas?
  • Kokios yra mano gydymo galimybės?
  • Kiek laiko truks gydymas?
  • Kokios galima rizika ar nepageidaujamos reakcijos?
  • Ar galėsiu dirbti gydymo laikotarpiu?
  • Koks pagrindinis gydymo tikslas?
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *