Adenokarcinoma – tai vėžio rūšis, pradžioje vystanti iš liaukų ląstelių, kurios dengia įvairius organus ir gamina tokius skysčius kaip gleivės ar virškinimo sultys. Šis onkologinis procesas gali pažeisti skirtingas organizmo sritis ir dažniausiai aptinkamas krūtyse, plaučiuose, skrandyje, storajame ar tiesiojoje žarnoje, stemplėje, kasoje bei prostatoje.
Kas yra adenokarcinoma
Adenokarcinoma – tai piktybinis navikas, kylantis iš liaukinio epitelio sluoksnio. Tuomet, kai šios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ar keisti savo struktūrą, atsiranda auglys. Šio tipo vėžys dažniausiai aptinkamas tuo organuose, kurių paviršių dengia gleives ir fermentus išskiriančios liaukos.
- Krūtys
- Storoji ir tiesioji žarna
- Stemplė
- Plaučiai
- Kasa
- Prostata
- Skrandis
Kaip adenokarcinoma plinta
Nors pradžioje adenokarcinoma atsiranda tik tam tikro organo paviršiuje, laikui bėgant ji gali išplitusi už pažeistų audinių ribų. Vėžio ląstelės patekusios į kraują ar limfą gali pasiekti smegenis, kepenis, limfmazgius, kaulus ar kaulų čiulpus.
- Invazinė adenokarcinoma – kai auglys plinta į aplinkinius audinius ar gretimus limfmazgius.
- Metastazavusi adenokarcinoma – kai vėžio ląstelės nutolsta nuo pirminės vietos ir prasiskverbia į tolimus organus ar audinius.
Adenokarcinomos simptomai
Specifiniai požymiai priklauso nuo to, kuriame organe įsitvirtinęs auglys. Tačiau kai kurie nerimą keliantys simptomai būdingi daugeliui adenokarcinomų:
- Skausmas ties pažeistu organu
- Kraujas kūno skysčiuose (šlapime, išmatose, seilėse)
- Apytikslis apetito ar svorio pokytis
- Pilvo pūtimas
Plaučių adenokarcinomos simptomai
- Užsitęsęs kosulys
- Kraujuotas skreplis
- Dusulys
- Krūtinės skausmas
- Švokštimas ar užkimimas
Krūties adenokarcinomos simptomai
- Krūties formos ar dydžio pakitimai
- Odos spalvos pokyčiai, pleiskanojimas, įdubimas ar iškilimas ties krūtimi ar speneliu
- Kraujingas išskyrimas iš spenelio
Storosios žarnos ir tiesiosios žarnos adenokarcinomos simptomai
- Pilvo skausmas
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
- Kraujas išmatose – net jei jo plika akimi nesimato
Kasos adenokarcinomos simptomai
- Stiprus pilvo skausmas
- Netikėtas svorio kritimas
- Skausmas nugaroje
- Rėmuo
- Pykinimas, vėmimas
- Išmatos, kurios plūduriuoja vandenyje
Prostatos adenokarcinomos simptomai
- Dažnesnis šlapinimasis
- Potencijos sutrikimai
Stemplės adenokarcinomos simptomai
- Rijimo sunkumas
- Rėmuo
- Kosulys
- Krūtinės spaudimas ar deginimas
- Užkimimas
Skrandžio adenokarcinomos simptomai
- Greitai atsirandantis sotumas
- Rijimo problemos
- Pykinimas
- Rėmuo
Kas lemia adenokarcinomos atsiradimą?
Adenokarcinoma formuojasi, kai liaukų ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis ir plisti. Riziką padidina keli veiksniai:
- Rūkymas ar kitų tabako produktų vartojimas – dažniausia priežastis
- Šeimos istorija – jei giminėje buvo adenokarcinomos atvejų, rizika padidėja
- Dažnas alkoholio vartojimas
- Kontaktas su nuodingomis medžiagomis darbe ar namuose
- Viršsvoris ar nutukimas (kai KMI virš 25)
- Ankstesnė spindulinio gydymo patirtis
Kaip diagnozuojama adenokarcinoma
Diagnozę patvirtina medicininis ištyrimas ir daugybė papildomų tyrimų:
- Kraujas laboratoriniams tyrimams, kurie gali parodyti padidintas fermentų koncentracijas ar mažą eritrocitų kiekį
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, leidžiantys tiksliai įvertinti organų būklę
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuriai naudojami radijo bangos ir magnetai
- Biopsija – paimamas audinio mėginys, kurį mikroskopu tiria patologas. Biopsija padeda nustatyti naviko tipą bei išplitimą.
Adenokarcinomos diferenciacija ir laipsniai
Ląstelių struktūros pokyčiai parodo, kokio piktybiškumo yra vėžys – diferencijacijos laipsnis:
- Gerai diferencijuota adenokarcinoma – mažo piktybiškumo, dažnai plinta lėtai
- Vidutiniškai diferencijuota – auga ar plinta greičiau nei pirmas tipas
- Blogai diferencijuota – didelio piktybiškumo vėžys, greitai išplitantis į organizmo sistemas
Adenokarcinomos stadijos
- 0 stadija: auglys aptinkamas tik pradinėje, gleivinėje stadijoje („in situ“)
- 1 stadija: vėžys jau įsiskverbęs į dalį aplinkinių audinių, bet limfmazgiai ir kiti organai nepažeisti
- 2 stadija: vėžys gilesniuose audiniuose ir galbūt pasiekęs netolimus limfmazgius, kiti organai vis dar nepažeisti
- 3 stadija: išplitimas į giluminius sluoksnius, aplinkinius ar nutolusius limfmazgius, gali didėti auglio apimtis
- 4 stadija: metastazės – vėžys jau išplitęs į tolimus organus
Gydymo galimybės
Pagrindiniai gydymo metodai parenkami pagal naviko tipą, vietą, stadiją ir dydį:
- Chirurginis gydymas – dažniausiai naudojamas pirmiausiai. Siekiama pašalinti auglį kartu su dalimi sveikų audinių
- Cheminė terapija (chemoterapija) – vaistais naikinamos vėžio ląstelės. Gali būti taikoma tiek lokaliai, tiek visam organizmui
- Spindulinė terapija – tiksliai nukreiptos spinduliuotės pagalba pažeidžiamos naviko ląstelės, stengiantis kuo mažiau pažeisti sveikus audinius. Dažnai derinama su kitais gydymo būdais
Chirurginio gydymo pasekmės
Po chirurginio gydymo gali pasireikšti tokie nemalonūs pojūčiai kaip apetito praradimas, pykinimas, skausmas, nuovargis.
Kaip sumažinti riziką
Nors visiškai išvengti adenokarcinomos neįmanoma, galima sumažinti pavojų laikantis pagrindinių sveikatos rekomendacijų:
- Nerūkyti ir nevartoti tabako produktų
- Aktyviai judėti
- Valgyti visavertį, subalansuotą maistą
- Laikyti kūno svorį tinkamu griežtai savo sveikatai
- Reguliariai lankytis pas gydytojus profilaktiniams patikrinimams
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno paciento prognozė priklauso nuo naviko tipo, jo išplitimo vietos ir dydžio. Ankstyvoje stadijoje aptiktas vėžys dažniausiai išgydomas sėkmingiau nei diagnozuotas vėliau. Gydymas leidžia daugumai pacientų ilgesnį laiką kontroliuoti ligą.
Gyvybingumo rodikliai (penkerių metų išgyvenamumas) stipriai skiriasi tarp skirtingų adenokarcinomos rūšių ir stadijų. Pavyzdžiui:
- Prostatos adenokarcinoma – 99%
- Krūties adenokarcinoma – 90%
- Storosios žarnos adenokarcinoma – 90%
- Plaučių adenokarcinoma – 56%
- Stemplės adenokarcinoma – 47%
- Skrandžio adenokarcinoma – 32%
- Kasos adenokarcinoma – 10%
Išgyvenamumo rodikliai rodo, kiek pacientų išlieka gyvi po penkerių metų nuo diagnozės momento, palyginus su bendra populiacija.
Kasdienis gyvenimas su adenokarcinoma
Susirgus šia liga gali kilti bejėgiškumo ar nerimo jausmų. Visgi savijauta dažnai pagerėja rūpinantis savimi ir išlaikant kiek įmanoma normalesnį gyvenimo ritmą:
- Ilsėkitės ir stenkitės miegoti pakankamai
- Rinkitės maistingą, subalansuotą mitybą
- Pasivaikščiokite gryname ore
- Skirkite laiko mėgstamai veiklai ar masažui
- Užsiimkite veiklomis, kurių metu atsipalaiduojate
- Išbandykite meditaciją ar dėmesingumo praktiką
Jei sumanote pradėti naują fizinę veiklą, būtinai aptarkite tai su gydytoju – jis padės pasirinkti tinkamiausią režimą pagal jūsų sveikatą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai nepraeina ilgiau nei dvi savaites arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Klausimai gydytojui
- Koks yra mano adenokarcinomos tipas?
- Kur yra aptiktas vėžys?
- Ar liga išplitusi į kitas kūno vietas?
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kiek laiko truks gydymas?
- Kokios galima rizika ar nepageidaujamos reakcijos?
- Ar galėsiu dirbti gydymo laikotarpiu?
- Koks pagrindinis gydymo tikslas?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
