Adenomiozė yra būklė, kai gimdos gleivinę primenantis audinys ima augti tiesiai gimdos raumeniniame sluoksnyje. Tokie pokyčiai dažnai lemia gimdos sustorėjimą ir padidėjimą, kuris kai kuriais atvejais gali būti net dvigubas ar trigubas lyginant su įprastu dydžiu. Dėl adenomiozės moterys gali patirti gausias bei skausmingas menstruacijas, ilgiau trunkantį kraujavimą su krešuliais, taip pat nemalonų pojūtį ar skausmą pilve ir dubens srityje.
Kas yra adenomiozė?
Adenomioze vadinama tokia būklė, kai įprastai tik gimdos vidinį sluoksnį sudarantis audinys pereina į raumeninį gimdos audinį. Nors tiksli priežastis, kodėl taip nutinka, iki šiol nenustatyta, aišku, kad dėl to pakinta gimdos struktūra—ji storėja ir plinta. Tai sukelia įvairių nemalonių pojūčių: nuo gausaus kraujavimo iki stiprių spazmų ir sunkios menstruacijų eigos.
Kiek dažna ši būklė?
Daugelis moterų net nežino, kad turi adenomiozę, nes simptomų gali visai nebūti. Nustatyta, jog ši būklė dažniau pasitaiko moterims, kurioms atliktos operacijos gimdoje arba kurios yra vyresnės nei 40 metų. Tyrimai rodo, kad tarp paauglių, patiriančių itin stiprius menstruacinius skausmus, adenomiozė nustatoma 2–5 % atvejų.
Adenomiozės simptomai
- Labai skausmingos menstruacijos
- Gausios ar neįprastai ilgos menstruacijos, dažnai kartu su krešuliais
- Neįprastos mėnesinių trukmės ar ciklo svyravimai
- Pilvo ar dubens maudimas (su ar be stiprių spazmų)
- Skausmas sueities metu
- Nevaisingumas
- Padidėjusi gimda
- Pilvo pūtimas, sunkumo arba pilnumo jausmas apatinėje pilvo dalyje
Maždaug trečdaliui moterų adenomiozė nesukelia jokių pastebimų simptomų.
Kodėl išsivysto adenomiozė?
Nors tikslios šios būklės priežastys dar nėra aiškios, manoma, kad adenomiozės atsiradimui įtakos turi hormoniniai pokyčiai, paveldimumas, uždegiminiai procesai ar patirta gimdos trauma. Tam tikri veiksniai gali būti susiję su didesne rizika susirgti adenomioze.
Rizikos veiksniai
- Amžius nuo 40 iki 50 metų
- Ankstesnis gimdymas
- Chirurginės intervencijos į gimdą (pvz., miomų šalinimas, gimdos gleivinės išvalymas)
- Diagnozuota endometriozė
Pastaruoju metu adenomiozė vis dažniau diagnozuojama ir jaunesnėms, apie 30-imt metų sulaukusioms moterims su skausmingomis ar nereguliariomis mėnesinėmis.
Galimos komplikacijos
Bėgant laikui, adenomiozės sukelti simptomai gali stiprėti. Dažnas ir gausus kraujavimas gali lemti geležies stokos anemiją. Tai – būsena, kai organizmui trūksta hemoglobino, todėl jaučiamas nuovargis, silpnumas, gali imti šalti galūnės.
Ar adenomiozė gali tapti vėžiu?
Ši būklė pati savaime nevirsta onkologiniu susirgimu ir jos komplikacijos nesiejamos su vėžiu.
Kaip diagnozuojama adenomiozė?
Paprastai gydytojas įtaria adenomiozę remdamasis paciento pasakojamais simptomais ir atlikdamas tam tikrus tyrimus:
- Ginekologinis ištyrimas: gali būti apčiuopiama padidėjusi ar skausminga gimda.
- Ultragarsinis tyrimas: transvaginalinė ultragarsija leidžia matyti pakitimus gimdos sienelėse, pavyzdžiui, sustorėjimą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): detalus vaizdas leidžia nustatyti gimdos padidėjimą ar lokalizuotą sustorėjimą.
- Atsižvelgiant į kitus pavojus, kartais atliekama audinio biopsija, kad būtų atmesta sunkių ligų tikimybė.
Gydymas ir priežiūra
Adenomiozės sukelti simptomai dažniausiai pranyksta sulaukus menopauzės, kai natūraliai sumažėja estrogeno kiekis organizme. Tačiau iki tol, yra įvairūs būdai palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo padeda sumažinti skausmą ir spazmus.
- Hormoniniai kontraceptikai ar kitos hormonų pagrindu veikiantys vaistai gali sureguliuoti kraujavimą ir palengvinti simptomus. Taip pat naudojami hormoniniai gimdos įterpiami prietaisai.
- Sergant gausiu kraujavimu, skiriamas traneksamo rūgšties pagrindu veikiantis medikamentas.
- Esant sunkiai eigai, atliekama adenomiozės židinių šalinimo operacija arba, kai kiti gydymo būdai nepadeda, gali būti siūloma pašalinti gimdą (histerektomija). Po šios procedūros mėnesinių ir vaisingumo nelieka.
Ką gali lemti negydoma adenomiozė?
Jei ši būklė lieka nediagnozuota ir negydoma, gali išsivystyti nevaisingumas arba padidėti persileidimo tikimybė, nes vaisius negali normaliai prisitvirtinti gimdos sienelėje. Be to, ilgalaikė adenomiozė dažnai sukelia nuolatinį dubens ar pilvo skausmą.
Prevencija
Prevencijos priemonės adenomiozei kol kas nežinomos, nes aiškių ligos išsivystymo priežasčių nėra.
Ligos eiga ir prognozė
Daugelis moterų gauna pastebimą palengvėjimą pasirinkus tinkamą gydymą. Pasibaigus menopauzei, simptomai paprastai išnyksta. Tačiau padidėjusi gimda gali ir likti.
Kaip adenomiozė veikia vaisingumą ir nėštumą?
Ši liga dažniau pasireiškia toms moterims, kurios jau turi vaikų, tačiau ji gali apsunkinti ir pirmąjį pastojimą ar tolimesnį šeimos pagausėjimą. Nėštumo metu adenomiozė siejama su didesne persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Labai gausios mėnesinės
- Ypač stiprūs spazmai ir skausmingos mėnesinės
- Skausmas lytinių santykių metu
- Nuolatinis pilvo sunkumo ar pilnumo jausmas
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kodėl išsivystė šis sutrikimas?
- Koks gydymo būdas man tinkamiausias?
- Ar man reikia pakeisti šeimos planavimo priemones?
- Ar galėsiu susilaukti vaikų ateityje?
- Kokias galimas komplikacijas turėčiau stebėti?
Skirtumai nuo endometriozės
Adenomiozė ir endometriozė – abi šios ligos susijusios su gimdos gleivinę primenančiu audiniu. Nors simptomai gali sutapti, adenomiozei būdingesnis itin gausus kraujavimas. Pagrindinis skirtumas – audinių išplitimo vieta:
- Adenomiozės atveju audinys įauga į gimdos raumeninį sluoksnį.
- Endometriozės atveju gleivinę primenantis audinys auga už gimdos ribų: ant kiaušidžių, kiaušintakių ar kitų dubens organų.
Ar adenomiozė pavojinga?
Nors ši būklė paprastai nėra laikoma gyvybei pavojinga, ji gali labai apsunkinti kasdienybę, sukelti sunkų kraujavimą, užsitęsusias menstruacijas ar lėtinį dubens skausmą. Neretai sergant adenomioze pasidaro sunkiau pastoti arba padidėja persileidimo rizika. Simptomus tikslinga aptarti su gydytoju – tinkamas gydymas leidžia gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
