Addisono liga yra reta lėtinė būklė, kai antinksčiai išskiria per mažai gyvybiškai svarbių hormonų – kortizolio ir aldosterono. Kadangi šie hormonai reikalingi daugybei organizmo funkcijų, Addisono liga gali paveikti įvairius organus bei sukelti daugybę simptomų.
Addisono ligos pagrindai
Antinksčiai – tai virš kiekvienos inksto esantys maži, trikampio formos organai, priskiriami endokrininei sistemai. Jie gamina kelis skirtingus hormonus, iš kurių svarbiausi yra kortizolis bei aldosteronas.
Kortizolis kontroliuoja, kaip organizmas reaguoja į stresą, infekcijas, traumas ar operacijas. Be to, šis hormonas būtinas palaikyti pastovų kraujospūdį, normalias širdies funkcijas, imuninės sistemos pusiausvyrą bei gliukozės kiekį kraujyje.
Aldosteronas atsakingas už natrio (druskos) ir kalio pusiausvyrą kraujyje. Tai nulemia, kiek skysčių pašalinama per inkstus, todėl veikia kraujo tūrį ir spaudimą.
Addisono liga sergama tuomet, kai pažeidžiami antinksčiai ir nebegamina pakankamai šių svarbių hormonų. Ši liga dar vadinama pirminiu antinksčių nepakankamumu. Yra ir susijusi liga – antrinis antinksčių nepakankamumas, kuomet hipofizė neišskiria pakankamai AKTH, kuris stimuliuoja antinksčius gaminti kortizolį.
Kam gresia Addisono liga?
Ši liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai nustatoma 30–50 metų asmenims.
Kur kas didesnė rizika susirgti Addisono liga yra tiems, kurių imuninė sistema puola nuosavas organizmo ląsteles. Pavyzdžiui, sergant autoimuniniu poliendokriniu sindromu, dažniau pažeidžiami gleivinės audiniai, antinksčiai ir prieskydinės liaukos.
- 1 tipo cukrinis diabetas
- Perniciozinė anemija
- Graves liga
- Lėtinis tiroiditas
- Dermatitis herpetiformis
- Vitiligo
- Miastenija
Visos šios autoimuninės ligos taip pat didina Addisono ligos riziką.
Kiek dažna ši liga?
Addisono liga yra itin reta, suserga maždaug 1 žmogus iš 100 000.
Addisono ligos simptomai
Antinksčių pažeidimas formuojasi iš lėto, todėl Addisono ligos požymiai paprastai vystosi palaipsniui. Simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis tiek stiprumu, tiek pobūdžiu.
- Nuolatinis nuovargio jausmas, blogėjantis laikui bėgant
- Odos tamsėjimas (hiperpigmentacija), ypač randų, odos raukšlių, dantenų srityse
- Pilvo skausmas
- Pykinimas ir vėmimas
- Viduriavimas
- Apėmusi apatija maistui, neplanuotas svorio kritimas
- Raumenų ar sąnarių skausmai, galimi spazmai
- Dehidratacija (organizmo skysčių sumažėjimas)
- Žemas kraujospūdis, dėl kurio gali svaigti galva net atsistojus
- Nuotaikos ir elgesio pokyčiai – dirglumas, depresija, sunku susikaupti
- Troškimas sūriam maistui
- Mažas cukraus kiekis kraujyje
Moterims pastebimos nereguliarios mėnesinės, sumažėjęs kūno plaukuotumas bei susilpnėjęs lytinis potraukis.
Esant ekstremaliam stresui, ligai, traumai ar operacijai, simptomai gali prasidėti staigiai ir kyla gyvybei pavojinga addisono krizė – ūminis antinksčių nepakankamumas.
Addisoninės krizės simptomai
- Labai stiprus silpnumas
- Ūmus, stiprus apatinės nugaros, pilvo ar kojų skausmas
- Psichinė sumaištis, nerimas, baimė, sąmonės pakitimai
- Užsitęsęs vėmimas ir viduriavimas, galinti sukelti dehidrataciją
- Reikšmingai sumažėjęs kraujospūdis
- Sąmonės netekimas
Ligos priežastys
Daugumoje atvejų Addisono ligą sukelia organizmo imuninė sistema, tinkamai neatpažindama savų ląstelių ir pažeisdama antinksčių žievę. Tik tada, kai sunaikinama apie 90 % antinksčių žievės, atsiranda būdingi simptomai. Šis procesas dažnai trunka kelerius metus.
Imuninio pobūdžio pažeidimai sudaro apie 75 % visų Addisono ligos atvejų. Dažniausiai tai būna pavieniui, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai dalyvauja kelios autoimuninės ligos (autoimuninis poliendokrininis sindromas I arba II).
Praeityje viena pagrindinių Addisono ligos priežasčių buvo tuberkuliozė, tačiau šiandien ji dominuoja tik besivystančiose šalyse.
Kitos retesnės priežastys
- Nuolat pasikartojančios infekcijos (pavyzdžiui, ŽIV/AIDS ar grybelinės infekcijos)
- Vėžiniai susirgimai, kai navikas išplinta į antinksčius
- Kraujavimas į antinksčius
- Chirurginis antinksčių pašalinimas
- Amyloidozė, kai audiniuose kaupiasi specifiniai baltymai, žalojantys organus
Ligos diagnostika
Kadangi simptomai vystosi palengva ir dažnai primena daugelį kitų ligų, Addisono ligos diagnozavimas dažnai būna uždelstas. Kartais būklė nustatoma atsitiktinai, atlikus įprastus kraujo tyrimus, kai randama mažai natrio arba daug kalio.
Pastebėjus odos hiperpigmentaciją gydytojas gali įtarti Addisono ligą ir paskirti tikslingesnius tyrimus.
Tyrimai ligai nustatyti
- Kraujo tyrimai – matuoja natrio, kalio, kortizolio, AKTH koncentracijas kraujyje
- AKTH stimuliacijos mėginys – po sintetinės AKTH injekcijos įvertinama, kiek kortizolio pagamina antinksčiai; jei koncentracija išlieka maža, randama antinksčių veiklos sutrikimų
- Insulino sukeltas hipoglikemijos testas – padeda išskirti antrinį antinksčių nepakankamumą, įvertinant cukraus kiekio ir kortizolio pokyčius po žaibiškai veikiančio insulino injekcijos
- Kompiuterinė tomografija (KT tyrimas) – detalus antinksčių ir/ar hipofizės vaizdas, leidžiantis įvertinti pažeidimus ar infekcijos židinius
Ligos gydymas
Gydymo esmė – nuolat papildyti trūkstamų hormonų kiekį dirbtiniais jų pakaitalais. Kortizoliui pakeisti naudojamas hidrokortizonas, o aldosteronui – fludrokortizonas. Kadangi Addisono liga yra lėtinė, gydymą reikia tęsti visą gyvenimą.
Vaistų dozės parenkamos individualiai, ir jas gali tekti padidinti ligos paūmėjimo, infekcijos, traumos, operacijos ar kito didelio streso atvejais, kad būtų išvengta gyvybei pavojingos krizės.
Kai kuriems žmonėms, kurie vartoja fludrokortizoną, gydytojas rekomenduoja padidinti druskos kiekį maiste, ypač karštu ar drėgnu oru bei po didelio fizinio krūvio.
Profilaktikos galimybės
Šiuo metu nėra jokio būdo progresyviai Addisono ligai išvengti.
Ligos prognozė
Nors vaistus teks vartoti visą likusį gyvenimą, laiku nustatyta ir tinkamai gydoma Addisono liga leidžia gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą. Svarbu reguliariai tikrinti vaistų dozes, kad būtų išvengta perdozavimo ar nepakankamo gydymo. Per daug hidrokortizono gali skatinti nutukimą, 2 tipo diabetą, osteoporozę. Per didelis fludrokortizono kiekis gali sukelti padidėjusį kraujospūdį.
Net iki pusės visų Addisono liga sergančių žmonių išsivysto ir kita autoimuninė liga.
Kasdienis gyvenimas su Addisono liga
Sergant Addisono liga patariama visada turėti atpažinimo kortelę ar medicininį įspėjamąjį apyrankę ar pakabuką – tai ypač svarbu kritinėse situacijose. Taip pat svarbu aptarti su savo gydytoju, ką daryti susirgus, patyrus traumą ar išgyvenus stiprų stresą – tokiomis aplinkybėmis vaistų dozė dažnai turi būti padidinta.
Pasikonsultuokite su gydytoju dėl skubiam atvejui skirtos kortizolio injekcijos laikymo ir pasirūpinkite, kad bent vienas žmogus iš jūsų aplinkos mokėtų ją suleisti.
Reguliari gydytojo priežiūra būtina norint užtikrinti efektyvų gydymą ir savijautą. Jei susiduriate su dideliu stresu ar sveikatos sutrikimais, kreipkitės į specialistą dėl galimo vaistų koregavimo.
Pajutus stiprų silpnumą, skaudų pilvą ar nugarą ar kitus addisoninės krizės požymius, būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
