Gripo vakcina skirta apsisaugoti nuo sezoninio gripo infekcijos, kuria gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės – nuo šešių mėnesių kūdikių iki garbaus amžiaus suaugusiųjų. Šis skiepas itin svarbus tiems, kuriems gripo pasekmės gali būti pavojingos: jauniems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Gripo vakcina kasmet atnaujinama pagal tuo metu labiausiai paplitusius viruso tipus, todėl paprastai rekomenduojama skiepytis kasmet.
Panaudojimas
Gripo vakcina padeda organizmui prisitaikyti ir apsiginti nuo pagrindinių gripo virusų rūšių. Po skiepijimo, imuninė sistema pradeda gaminti apsaugines medžiagas – antikūnus, todėl, susidūrus su tikru virusu, organizmas į jį greičiau ir efektyviau reaguoja. Šis skiepas negali sukelti gripo, tačiau padeda išvengti ligos arba palengvina simptomus, jei vis dėlto užsikrečiama. Reikia žinoti, kad skiepai ne visada visiškai apsaugo nuo infekcijos – kai kurios apsaugos priklauso nuo individualios žmogaus imuninės sistemos.
Kaip naudojama gripo vakcina
Šią vakciną suleidžia sveikatos priežiūros specialistas į raumenį, dažniausiai į žastą suaugusiesiems ir vaikams, o mažiausiems – į šlaunį. Kai kurios vakcinos gali būti leidžiamos po oda. Paprastai pakanka vienos dozės per kiekvieną gripo sezoną – dažniausiai rugsėjo–lapkričio mėnesiais, kai prasideda didžiausias gripo atvejų augimas. Vaikams iki 9 metų gali prireikti dviejų dozių (skiepijant pirmą kartą), todėl dėl dozavimo verta pasitarti su specialistu.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kaip ir visi skiepai, gripo vakcina gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tačiau daugeliui žmonių jie būna lengvi ir praeina savaime. Dažniausiai pasitaiko viršutinių rankos dalių skausmas, paraudimas, patinimas ar nežymus kraujosruvos vakcinacijos vietoje. Taip pat gali atsirasti lengvas karščiavimas, raumenų skausmas, galvos skausmas ar bendras silpnumas.
- Retais atvejais iškart po skiepo žmonės jaučia galvos svaigimą, apsvaigimą, matymo sutrikimus ar girdėti ūžesį ausyse. Šie pojūčiai dažniausiai greitai praeina, o prigulus ar pasėdėjus jie sumažėja.
- Labai reti atvejai – sunkesni, pavyzdžiui, oda ar veidas pradeda tinti, išberia, sunku kvėpuoti. Tai gali būti rimtos alerginės reakcijos požymiai.
Kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie turi nervų sistemos ligų arba stiprią imuninės sistemos sutrikimų istoriją, gali išsivystyti rimtesnės pasekmės – tirpimas, raumenų silpnumas, traukuliai. Pastebėjus tokius simptomus po vakcinacijos, būtina kreiptis į medikus.
Didžioji dalis žmonių šalutinių efektų patiria laikinai ir lengvai, o rimtos reakcijos pasitaiko retai. Jei po vakcinacijos atsirado neįprastų požymių, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Saugumo rekomendacijos
Prieš atliekant skiepą svarbu informuoti gydytoją apie bet kokias žinomas alergijas ar reakcijas į ankstesnius skiepus. Kai kurios vakcinos gaminamos su pagalbinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, lateksu), todėl žmonėms, kurie turi alergiją šioms medžiagoms, gali būti būtina speciali priežiūra.
Pasakykite gydytojui, jei šiuo metu karščiuojate ar sergate, turite nervų sistemos, imuninės sistemos ligų (tokių kaip epilepsija, įvairios vėžio formos ar ŽIV), jei esate sirgę ar šiuo metu gydomasi kancerogeninėmis, imunitetą slopinančiomis priemonėmis arba jei praėjusiuose skiepuose buvote patyrę nepageidaujamų reakcijų.
Nėštumo metu gripo skiepai dažniausiai rekomenduojami – tai aptarkite su savo gydytoju, kad būtų galėtumėte tinkamai įvertinti naudos ir rizikos santykį. Jei žindote kūdikį, pasitarkite su gydymo specialistu, nes nėra aiškių duomenų apie vakcinos patekimą į motinos pieną.
Vaistų sąveika
Vartojant įvairius vaistus ar papildus kartu su gripo vakcina, gali padidėti šalutinių reakcijų tikimybė arba keistis vaistų veikimas. Visada informuokite gydytoją apie visus šiuo metu vartojamus vaistus (tiek receptinius, tiek be recepto parduodamus vaistus ar žolinius preparatus). Nedarykite jokių pakeitimų gydymo schemoje nepasitarę su specialistu.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
