Gripo vakcina yra skirta apsaugoti nuo gripo (dar vadinamo influenza) tiek vaikus nuo 6 mėnesių, tiek suaugusiuosius. Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač mažiems vaikams, vyresniems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl lėtinių ligų. Ši vakcina žinoma kaip sezoninė gripo vakcina. Jos pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą virusui, paskatinant imuninę sistemą apsiginti nuo infekcijos. Skiepijimasis yra efektyviausias būdas sumažinti riziką užsikrėsti gripu arba apsisaugoti nuo sunkesnės ligos eigos, jei virusas vis dėlto užkluptų. Kadangi kiekvieną gripų sezoną cirkuliuoja skirtingi viruso tipai, vakcina atnaujinama ir skiriama kasmet. Svarbu žinoti, kad skiepai nuo gripo nesukelia gripo.
Kaip naudojama gripo vakcina
Gripo vakcina suleidiama į raumenį – vaikams ir suaugusiesiems dažniausiai į žasto raumenį, kūdikiams – į šlaunį. Injekciją visada suleidžia sveikatos priežiūros specialistas. Paprastai skiepijama rudens mėnesiais, kai pradeda daugėti gripo susirgimų. Daugumai žmonių pakanka vienos dozės per metus, tačiau kai kuriems vaikams iki 9 metų gali reikėti antros dozės – tikslų skiepijimo grafiką aptarkite su savo gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Po skiepo gali atsirasti tokie simptomai kaip paraudimas, skausmas, patinimas ar mėlynė dūrio vietoje, pakilti temperatūra, skaudėti raumenis, galvą ar jaustis silpnai. Šie pojūčiai dažniausiai būna lengvi ir laikini.
Kartais netrukus po skiepijimo pasitaiko ir tokių reiškinių kaip trumpalaikis apsvaigimas, nualpimas, regos pakitimai ar zvimbimas ausyse. Tokiais atvejais patartina atsisėsti ar atsigulti – simptomai paprastai greitai praeina.
Labai retos reakcijos – nuotaikos pokyčiai, raumenų silpnumas, tirpimas ar dilgsėjimas, traukuliai. Jei pastebite šiuos ar kitus neįprastus simptomus, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Labai retais atvejais gali pasireikšti stipri alerginė reakcija: bėrimas, niežulys, patinimas (daugiausia veido, liežuvio ar gerklės srityje), kvėpavimo sutrikimai ar stiprus galvos svaigimas. Tokiais atvejais būtina nedelsiant ieškoti medicininės pagalbos.
Dauguma žmonių šalutinių poveikių nejaučia arba jie būna trumpalaikiai ir lengvi. Gydytojai skiria gripo vakciną tik įsitikinę, kad nauda gerokai viršija galimą nepageidaujamą poveikį.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš skiepijimą informuokite gydytoją, jei jums yra žinomas alergiškumas bet kuriai vakcinos sudedamajai daliai. Vakcina kartais gali turėti pagalbinių medžiagų, pavyzdžiui, latekso ar konservantų, todėl apie žinomas alergijas svarbu pranešti specialistui.
Būtina aptarti savo ligų istoriją – ypač jei sergate lėtinėmis imuninės sistemos ligomis, šiuo metu karščiuojate ar turite nervų sistemos sutrikimų (pvz., traukuliai, neurologinės ligos ar praeityje pasireiškęs Guillain-Barré sindromas). Taip pat svarbi informacija apie buvusias reakcijas į kitus skiepus.
Skiepytis gripo vakcina nėščioms moterims dažniausiai rekomenduojama, tačiau dėl to, kaip ir dėl galimo poveikio žindant, geriausia pasitarti su gydytoju.
Sąveika su vaistais
Kartais gripo vakcina gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl svarbu gydytoją informuoti apie visus vartojamus vaistus – tiek receptinius, tiek be recepto ar net žolinius preparatus. Nepradėkite naujų vaistų, nekeiskite jų dozės nepasitarę su specialistu. Taip sumažinsite nepageidaujamų reakcijų riziką ir užtikrinsite, kad visi jūsų vartojami vaistai veiktų veiksmingai.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
