Alergija sulfa preparatams – tai organizmo imuninė reakcija į tam tikrus vaistus, kurių sudėtyje yra sulfonamidų, dar vadinamų „sulfa“. Jei žmogus yra jautrus šiems medikamentams, jų vartojimas gali sukelti įvairaus stiprumo alergines reakcijas – nuo paprasto išbėrimo iki stiprios dusulio ar gerklės tinimo. Svarbu visada informuoti gydytojus apie visus žinomus vaistų netoleravimus, kad ateityje pavyktų išvengti uždelstų ar pavojingų reakcijų.
Kas yra sulfa preparatai?
Sulfonamidų grupės vaistai dažniausiai žinomi kaip sulfa vaistai. Juos sudaro įvairūs antibiotikai, taip pat kiti medikamentai, naudojami gydyti skirtingoms sveikatos problemoms. Jie gali būti vartojami per burną, tepami ant odos arba lašinami į akis. Pagrindinis šių vaistų poveikis – stabdyti bakterijų augimą, neleisti joms daugintis žmogaus organizme.
Kur naudojami sulfa vaistai?
Šių vaistų grupė plačiai taikoma kovojant su įvairiomis bakterinėmis ligomis ir uždegiminėmis būklėmis. Sulfa preparatų galima rasti:
- Gydant šlapimo takų infekcijas
- Esant vokų ar akies infekcijoms
- Uždegiminiuose žarnyno susirgimuose, kaip Krono liga ar opinis kolitas
- Dermatito atvejais
- Sergant plaučių uždegimu
- Vaginitui ar cistitui gydyti
- Sergant reumatoidiniu artritu
- Gydant raupsus
- Esant nudegimams bei jų infekcijoms
Dažniausiai reakcijas sukelia derinys sulfametoksazolis ir trimetoprimas, tačiau alergija gali pasireikšti ir kitiems šios grupės vaistams, tokiems kaip mafenidas, sulfacetamidas, sulfadiazinas, sulfametizolas, sulfanilamidas, sulfasalazinas, sulfisoksazolas ar dapsonas.
Sulfonamidų ir kitų vaistų sudėtyje esantis sulfa
Be antibiotikų, sulfa ingredientų gali būti ir kai kuriuose kitose vaistų grupėse. Tokie pavyzdžiai – gliukozės kiekį mažinantys vaistai (pvz., gliburidas, glimipiridas), kai kurie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., celekoksibas), diuretikai („vandens tabletės“) ir net migrenai gydyti vartojamas sumatriptanas.
Alergijos dažnumas
Maždaug šeši iš šimto žmonių, vartojančių sulfonamido turinčius medikamentus, gali patirti alerginę reakciją.
Sulfa alergijos simptomai
Pirmieji ženklai dažnai pasireiškia oda:
- Dilgėlinė
- Niežulys
- Odos išbėrimas
- Padidėjęs jautrumas saulei – paūmėję bėrimai po buvimo lauke
Taip pat gali pasireikšti:
- Galūnių, burnos ar liežuvio tinimas
- Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
- Galvos skausmas
Retesniais atvejais alergija gali sukelti itin sunkias būkles: apsunkintą ryjimą, kvėpavimą, sąnarių ir raumenų skausmą, stiprų gerklės perštėjimą, aukštą temperatūrą ar net odos pūslėtas, lupimąsi. Kai kuriais atvejais pasireiškia pavojingi sindromai – Stivenso–Džonsono sindromas ar toksiška epidermio nekrolizė. Tokiais atvejais ant odos, lūpų, burnos, o kartais net lytinių organų atsiranda bėrimai, pūslės, o oda pradeda luptis. Itin retais atvejais galima ir gyvybei pavojinga anafilaksija.
Kas dažniau patiria alergiją?
Didesnė rizika pastebima žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu ar sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, G6FD (gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės) trūkumu. Šiems žmonėms sulfa preparatai gali sukelti kraujo ląstelių irimą (hemolitinę anemiją).
Kaip nustatoma sulfa alergija?
Lengviausiai alergija įtariama stebint ryšį tarp vaisto vartojimo ir pasireiškusių simptomų. Paprastai gydytojas išsiaiškina, kokius vaistus vartojote neseniai bei kokie tiksliai simptomai atsirado. Specialūs tyrimai retai taikomi, nes kartojant kontaktą su alergenu galima sukelti stiprią reakciją.
Kartais gali būti atliekamas vadinamasis provokacinis vaistų bandymas – vartojant galimai alergizuojantį vaistą prižiūrint medikams, tačiau dažniausiai tokia procedūra taikoma tik išimtiniais atvejais. Jei nustatoma alergija, medikai parinks kitus, saugius vaistus.
Jei dėl sveikatos būklės kitų alternatyvų nėra, gydytojas gali siūlyti desensibilizacijos terapiją: vaistai vartojami mažomis, palaipsniui didėjančiomis dozėmis, kad susilpnintų imuninį atsaką. Tai leidžia vartoti sulfa vaistus trumpą laiką, tačiau alergijos visiškai nepašalina.
Alergijos valdymas ir gydymas
Geriausia strategija – vengti vaistų, kurių sudėtyje yra sulfonamidų. Sužinoti apie alergiją galima tik tuomet, kai vaistą jau išbandėte – iš anksto numatyti, kaip organizmas sureaguos, neįmanoma.
Nesunkioms reakcijoms galima skirti antihistamininius ar gliukokortikosteroidus, kurie palengvins simptomus. Jei pastebimos sunkesnės reakcijos – reikalinga adrenalino (epinefrino) injekcija. Gyvybei pavojingos reakcijos, tokios kaip dusulys ar skausmingos pūslės burnoje, ant lūpų ar genitalijų, reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Ką daryti, jei pasireiškė alergija?
Visada informuokite gydytojus apie bet kokias alergines reakcijas į vaistus. Jie galės koreguoti gydymą ir parinkti saugesnius vaistus. Kai kuriems žmonėms patariama nešioti specialius medicininius ženkliukus ar turėti kortelę, nurodančią apie šią alergiją – tai labai svarbu, ypač netikėtose situacijose.
Ar galima išvengti vaistų alergijos?
Deja, iš anksto užkirsti kelio vaistų alergijai nėra būdų. Vienintelis būdas – vengti žinomo alergeno ateityje. Apie alergijas turi žinoti tiek gydytojas, tiek vaistininkas. Svarbu taip organizuoti savo sveikatos duomenis, kad netikėtai prireikus pagalbos aplinkiniai žinotų apie pavojingus vaistus.
Ar yra kitų dažnai painiojamų vaistų?
Neretai žmonės susimaišo, manydami, kad amoksicilinas yra sulfa vaistas, nors iš tikrųjų jis priklauso penicilinų grupei. Prednizolonas – kortikosteroidas, kuris taip pat nėra susijęs su sulfonamidais. Taip pat kartais maišomi „sulfa“ ir „sulfitų“ alergija – sufiksas primena, tačiau sulfitai – dažniau naudojami maisto pramonėje kaip konservantai ir ryšio su sulfonamidų netoleravimu neturi.
