Alergijos gali pasireikšti tiek kaip gana lengvi pojūčiai – niežėjimas, čiaudulys ar slogavimas, tiek ir kaip pavojinga sveikatai būklė, kai smarkiai patinsta kvėpavimo takai.
Kas yra alergija
Alergija – tai per stipri imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios iš esmės nėra pavojingos. Kai įkvepiate, paliečiate ar suvalgote ką nors tokio, kam esate alergiškas, jūsų organizmas pradeda gintis tarsi nuo grėsmės. Dėl to pasireiškia įvairūs simptomai: nuo niežėjimo, čiaudulio iki stipraus tinimo ar kraujospūdžio kritimo.
Paprastai alergenai yra baltymai, aptinkami aplinkoje – pavyzdžiui, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, tam tikri vaistai ar maisto produktai. Kai kuriems žmonėms alergija sukelia tik laikiną diskomfortą, o kitiems gali visiškai pakeisti gyvenimo būdą – tenka vengti tam tikrų vietų, žmonių ar veiklų.
Alergijos rūšys
- Vabzdžių įgėlimai ir įkandimai
- Dulkių erkutės
- Maisto produktai
- Vaistai
- Pelėsis
- Gyvūnų pleiskanos
- Kontaktinis dermatitas (pvz., reakcijos į nuodingąją gebenę)
- Žiedadulkės (sezoninė alergija)
Alergijos simptomai
- Bėrimas arba dilgėlinė
- Odos niežėjimas
- Nuolatinis ar pasikartojantis čiaudulys
- Sloga, užgulta nosis
- Kosulys
- Švokštimas
- Akių niežėjimas, ašarojimas
- Veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas
- Sunkumai kvėpuojant ar ryjant
- Vėmimas ar viduriavimas
- Kraujospūdžio sumažėjimas
Simptomai dažnai priklauso nuo to, kokiu būdu kontaktuojate su alergenu. Pavyzdžiui, liečiant dirginančią medžiagą oda gali parausti ir niežėti, įkvepiant žiedadulkių nulemiamas čiaudulys ir sloga, o alergija maistui ar vaistams gali sukelti itin pavojingą reakciją su tinimu ar virškinimo sutrikimais.
Kiek laiko gali trukti alergija
Alergijos simptomai paprastai tęsiasi tiek, kiek žmogus kontaktuoja su alergenu. Kai kurios reakcijos prasideda per kelias minutes, kitos – tik po kelių valandų ar net dienų. Nutraukus kontaktą su alergenu, dažniausiai simptomai praeina po kelių valandų, tačiau kai kurios alerginės reakcijos (pavyzdžiui, po sąlyčio su nuodingąja gebene) gali užsitęsti ir kelias savaites.
Kas lemia alergijų atsiradimą
Alergija kyla tuomet, kai imuninė sistema klaidingai atpažįsta tam tikrus baltymus (esančius žiedadulkėse, gyvūnų pleiskanose, kai kuriuose vaistuose ar maiste) kaip pavojingus. Pirmą kartą susidūrus su alergenu, organizmas jį „įsimena“ ir suformuoja jam antikūnus – šis procesas vadinamas jautrinimu. Vėlesnis kontaktas su tuo pačiu alergenu jau išprovokuoja stiprią apsauginę reakciją, kurios metu ir pasireiškia varginantys ar pavojingi simptomai.
Kada tikimybė susirgti alergija didesnė
- Jeigu vienas ar abu tėvai patys turi alergijų
- Jeigu sergate kitomis imuninėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar egzema (atopija)
Alergijos nustatymas
Norint išsiaiškinti, kas sukelia alergines reakcijas, dažnai atliekami odos dūrio tyrimai ar kraujo analizės. Gydytojas detaliai išklausinės apie simptomus, galimus kontaktus su alergenais namuose, darbe arba laisvalaikio metu. Kartais prireikia papildomų testų – kvėpavimo funkcijos tyrimo, provokacinių maisto ar vaistų testų, o odoje galimas ir užklijavimo bandomasis testas, vertinantis uždelstas alergines reakcijas kontaktuojant su tam tikromis medžiagomis.
Kaip gydomos alergijos
Efektyviausia – vengti alergenų, kurie sukelia reakcijas. Ypač svarbu tai daryti tiems, kuriems gresia anafilaksija – pavojinga ir staigi alerginė reakcija. Vis dėlto daugelio alergenų išvengti kasdieniame gyvenime nėra paprasta, tad gydytojai gali paskirti nuolat vartojamus vaistus ar kitą specifinį gydymą.
- Antihistamininiai preparatai (pvz., feksofenadinas, loratadinas, cetirizinas)
- Kortikosteroidų purškalai į nosį
- Leukotrieno inhibitoriai (montelukastas)
- Imunoterapija nuo alergijos (alergeno dozės injekcijomis, lašeliais po liežuviu ar per burną)
- Kai kurioms alergijoms gali būti skiriamos specialios injekcijos
Jei jūsų alergija gali sukelti sunkią reakciją, gydytojas rekomenduos visada nešiotis adrenalino automatinį švirkštiklį – juo galima greitai sušvirkšti vaistą kilus pavojui gyvybei.
Kada verta kreiptis į medikus?
Jei įtariate, kad jums pasireiškia alerginiai simptomai ir norite išsiaiškinti jų priežastį – kreipkitės į gydytoją. Šeimos gydytojas gali nukreipti ir pas specialistą (alergologą ar dermatologą) papildomiems tyrimams.
- Veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas
- Kvėpavimo sunkumai
- Krūtinės spaudimas ar skausmas
- Dilgėlinė išplitusi visame kūne
- Rankų, kojų ar lūpų dilgčiojimas
- Silpnumas, galvos svaigimas, alpulys
- Stiprus nerimas ar panikos pojūtis
Alergijų prevencija
Nors visiškai užkirsti kelio alergijos atsiradimui neįmanoma, žinant savo alergenus, jų galima išvengti ar bent jau stipriai sumažinti riziką.
- Nesileiskite laižomi ar paliečiami gyvūnų, kuriems esate alergiški. Po kontakto persirenkite, neleiskite jiems įeiti į miegamąjį, neliesti jų žaislų.
- Dažnai siurbkite kilimus, grindis, išvalykite paviršius, kad pašalintumėte dulkes, žiedadulkes ir gyvūnų pleiskanas.
- Naudokite HEPA oro filtrus, padedančius sumažinti alergenų kiekį ore.
- Per žiedadulkių sezoną laikykite uždarytus langus.
- Laiku keiskite oro filtrus šildymo ir vėdinimo sistemose.
- Turint maisto alergiją, būtinai skaitykite etiketes, laikykite alergenu neužteršto maisto, rinkitės restoranus, kuriuose žinote, kad jums bus saugu pavalgyti.
Kokios perspektyvos, sergant alergija
Kaip jausitės su alergija, priklauso nuo jos rūšies ir stiprumo. Sezoninės ar gyvūnų kailio sukeliamo jautrumo simptomai dažnai sukelia tik nemalonius pojūčius, o maisto, vaistų ar vabzdžių įgėlimų alergija gali būti gyvybei pavojinga. Pastaruoju atveju reikia visuomet turėti adrenalino švirkštiklį.
Ką dar galima padaryti, jei simptomai išlieka
- Nosies simptomus sumažins dekongestantai ar druskos tirpalo nosies plovimai
- Akių niežėjimą ar paraudimą gali sušvelninti šaltas kompresas ar specialūs lašai
- Rekomenduojama nusiprausti ir persirengti grįžus iš lauko, kad pašalintumėte ant kūno likusius alergenus
- Odos niežėjimą ar dirginimą malšina hipoalerginiai ar bekvapiai losjonai
Ar alergija gali keistis su amžiumi
Alergijų eiga laikui bėgant gali kisti. Tai priklauso nuo kontakto su alergenais, imuninės sistemos pokyčių ir kitų veiksnių. Kartais buvusi alergija pablogėja ar net vėl išryškėja po ilgos pertraukos. Kitais atvejais, jei žmogus ilgai būna su alergenu, jautrumas jam sumažėja. Taip pat būna, kad visiškai nauja alergija atsiranda jau suaugus.
Alergija dažnai tampa įprasta gyvenimo dalimi milijonams žmonių visame pasaulyje. Vieni kiekvieną pavasarį čiaudi ir sloguoja, kiti stengiasi išvengti mylimo augintinio, o dar kiti – atidžiai seka maisto sudėtis, kad nepatirtų sunkios reakcijos. Daugeliui alergija paprastai nėra kliūtis tvarkytis su kasdieniais reikalais, tačiau svarbu atpažinti simptomus ir žinoti, kaip jų išvengti. Kilus abejonėms – visada verta pasitarti su gydytoju.
