Alerginė astma – tai kvėpavimo takų liga, išsivystanti, kai įkvepiame tam tikrų alergenų, ir tuomet pasireiškia astmos simptomai. Dažniausiai šios reakcijos kyla įkvepiant pelėsių, žiedadulkių, naminių gyvūnų pleiskanų ar dulkių erkučių.
Kas yra alerginė astma?
Alerginė, arba alergijos sukeliama astma, pasireiškia tuomet, kai imuninė sistema sureaguoja į atrodytų nepavojingas medžiagas. Jos laikomos alergenais, tarp jų dažniausiai minimos žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkutės ar pelėsių sporos, esančios ore. Įkvėpus šių medžiagų, kvėpavimo takai ima tinti ir siaurėti, tampa sunku kvėpuoti.
Kai žmogus turi alergijų, organizmas į pavojų reaguoja iškart – ima gaminti uždegiminius cheminius junginius, kurie skatina kvėpavimo takų uždegimą. Tai lemia būdingą dusulį, švokštimą ar kosulį.
Kaip dažnai pasitaiko alerginė astma?
Šio tipo astma – dažniausias astmos variantas tarp suaugusiųjų ir vaikų. Skaičiuojama, kad astma serga apie 25 milijonus žmonių, iš jų apie 60 % turi ir alergijų. Taigi alerginė astma sudaro didelę bendros astmos atvejų dalį.
Alerginės astmos simptomai
Alerginės astmos klinikiniai požymiai labai panašūs į kitų tipų astmos simptomus. Dažniausiai pasireiškia:
- Dusulys ir apsunkintas kvėpavimas
- Dažnas kosulys, ypač naktimis
- Švokštimas – girdimas švilpiantis garsas kvėpuojant
- Spaudimo ar veržimo pojūtis krūtinėje
Susidūrus su alergenu gali pasireikšti ir papildomi simptomai:
- Užsikimšusi nosis
- Išskyros iš nosies
- Akių niežėjimas, ašarojimas
- Odos išbėrimai ar dilgėlinė
Kaip jaučiamasi ištikus priepuoliui?
Alergijos sukeltas astmos priepuolis gali varijuoti nuo lengvo kvėpavimo apsunkimo iki stiprių užspringimo, veržimo krūtinėje pojūčių bei itin sunkaus kvėpavimo. Skiriasi tik priežastis, bet patys astmos simptomai – tokie patys, kaip ir kitais atvejais.
Kokie alergenai lemia alerginę astmą?
Alergenai, kurie gali sukelti astmos simptomus, aptinkami tiek namuose, tiek lauke. Gerai žinoti, kas juos sukelia, kad būtų lengviau kontroliuoti ligą ir išvengti priepuolių. Dažniausiai pasitaikantys alergenai:
- Gyvūnų pleiskanos, seilės ar net šlapimo dalelės
- Žiedadulkės, kurias skleidžia medžiai, žolės, piktžolės. Pavasarį dažniau žieduoja medžiai ir žolės, rudenį dominuoja piktžolės bei kiečiai
- Pelėsiai – namuose jų daugiausiai drėgnose vietose ar rūsiuose. Lauke pelėsiai plinta po lietaus ar per šiltas, drėgnas dienas. Pelėsio sporos gali sudirginti kvėpavimo takus
- Dulkių erkutės – mikroskopiniai organizmai, gyvenantys kilimuose, minkštuose balduose ar patalynėje. Alergiškumą sukelia tiek patys gyviai, tiek jų išmatos
- Tarakonai, ypač jų išskyros, seilės, kūno dalelės
Kai kuriems žmonėms alerginė astma gali būti susijusi su maisto alergenais, tačiau jie rečiau išprovokuoja vien alerginę astmą.
Kam gresia alerginė astma?
Šis astmos tipas dažniau išsivysto tiems, kurie patys turi alergijų arba kurių artimi šeimos nariai yra alergiški.
Kokios galimos komplikacijos?
Alerginė astma gali sukelti įvairių sunkumų kasdienybėje. Dažnesni padariniai:
- Miego sutrikimai
- Pamokų, darbų ar kitų veiklų praleidimas
- Sumažėjęs fizinis aktyvumas, varžoma galimybė mankštintis
- Apribojimas dalyvauti lauko veiklose ar bendrose išvykose
- Gali prireikti gydymo stacionare dėl sunkesnių priepuolių ar susirgimų
Diagnostika
Nustatant alerginę astmą reikalingi specifiniai tyrimai. Dažniausi – spirometrija ir bronchoprovokacijos testas:
- Spirometrija – tiriamasis giliai įkvepia ir iškvepia į specialią tubą, kuri matuoja oro srautą. Kartais testas atliekamas prieš ir po inhaliatoriaus vartojimo, kad būtų įvertinta kvėpavimo takų reakcija į vaistus
- Bronchoprovokacijos testas su metacholinu – kvėpavimo takai dirginami specialia medžiaga, stebima ar jie susitraukia
Jei diagnozuojama astma, gydytojas gali paskirti kraujo ar odos alergijos testą, kad nustatytų, kokie aplinkos alergenai veikia paciento būklę.
Per odos testą ant odos lašinami įvairių alergenų tirpalai, o po to paviršius šiek tiek subraižomas. Jei alergija yra, ta vieta greitai parausta ar išberia. Kartais papildomai atliekamas kraujo tyrimas, bet kai kurias alergijas jis gali praleisti.
Kaip kontroliuoti alerginę astmą?
Gydymas orientuotas tiek į alergijų, tiek į astmos valdymą. Dalis vaistų veikia tik astmą, kiti – alerginius simptomus, o kai kurie padeda kovoje su abiem problemomis. Taip pat svarbus alergenų išvengimas.
Kaip sumažinti kontaktą su alergenais?
- Tiksliai žinoti, kas sukelia simptomus ir stengtis šių veiksnių išvengti.
- Kartais tenka keisti kasdienius įpročius – pavyzdžiui, jeigu žiedadulkės jus ypač dirgina, galite paprašyti pagalbos nupjaunant žolę ar laikytis atokiau nuo vietų, kur dažni augintiniai.
- Reguliariai valyti namus – plauti grindis, dulkinti paviršius, savaitę kartą skalbti patalynę karštame vandenyje.
- Naudoti specialius hipoalerginius čiužinių ir pagalvių užvalkalus.
- Žiedadulkių sezono metu laikyti uždarytus namų langus, vestis automobilio langus uždarytus, rečiau būti lauke, kai žiedadulkių kiekis didžiausias. Esant reikalui – nešioti akinius, kaukę ar kitą apsauginę priemonę.
- Naudoti efektyvius oro filtrus arba oro valytuvą namuose.
- Turėti veiksmų planą – žinoti, kada vartoti tam tikrus vaistus, ką daryti, jei jie neveikia, kaip elgtis astmos priepuolio metu.
Medikamentinis gydymas
- Leukotrienų modifikatoriai – vaistų grupė, padedanti kontroliuoti tiek alergiją, tiek astmą (pvz., montelukastas)
- Alergiją mažinantys skiepai (imunoterapija) – organizmas reguliariai veikiamas mažomis alergenų dozėmis, tai mažina imuninės sistemos jautrumą
- Greitosios pagalbos inhaliatoriai – greitai atpalaiduoja kvėpavimo takus ir palengvina kvėpavimą
- Antihistamininiai vaistai – palengvina tokius simptomus kaip odos niežulys ar ašarojančios akys
- Kortikosteroidai – gali būti vartojami tiek įkvepiamieji, tiek geriami, mažina kvėpavimo takų uždegimą
- Biologiniai vaistai – specialūs vaistiniai baltymai, leidžiami į poodį. Naudojami esant vidutinio sunkumo ar sunkiai alerginei astmai
Ar galima išvengti alerginės astmos?
Astmos atsiradimo visiškai išvengti nepavyks, tačiau žinant savo pagrindinius alergenus ir juos stengiantis eliminuoti iš aplinkos bei naudojant tinkamą gydymą, galima sumažinti astmos priepuolių dažnį bei simptomų sunkumą.
Perspektyvos ir eiga
Alerginė astma – tai lėtinė būklė, kurios visiškai išgydyti neįmanoma. Visgi kai kuriems laikui bėgant simptomai reiškiasi silpniau, kitiems – atsinaujina ar paūmėja priklausomai nuo gyvenamosios aplinkos ir kontakto su alergenais.
Kreipimasis į gydytojus
Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei dėl alergenų pasireiškia astmos požymiai, tokie kaip:
- Dažnas ar užsitęsęs kosulys, švokštimas
- Dusulys arba kvėpavimo sunkumai
- Tokie alergijos simptomai kaip nosies užgulimas, ašarojančios akys, odos bėrimai
Kada reikalinga neatidėliotina pagalba?
Jei pasireiškia stiprus astmos priepuolis, o inhaliatorius nepadeda ar jo nėra po ranka – būtina kuo skubiau kreiptis į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių. Sunkias alergines reakcijas gali lydėti anafilaksija, kuri yra pavojinga gyvybei.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
