Šienligė, dar vadinama alerginiu rinitu, pasireiškia, kai mūsų imuninė sistema pernelyg jautriai sureaguoja į įvairias medžiagas aplinkoje. Tai dažniausiai pasitaikanti alerginė reakcija, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Kas yra alerginis rinitas (šienligė)?
Alerginis rinitas – tai organizmo reakcija į aplinkoje esančias mažytes daleles, vadinamas alergenais. Įkvėpus alergenų pro nosį ar burną, suveikia imuninė sistema ir pradeda gaminti histaminą – natūralią medžiagą, kuri sukelia nemalonius simptomus. Nors dažnai vartojamas terminas „šienligė“, nei šienas, nei karščiavimas patys savaime šios būklės nesukelia, ir dažniausiai karščiavimo nėra.
Kada šienligė dažniausiai pasireiškia?
Šienligės simptomų galima patirti ištisus metus arba tik tam tikru sezonu. Sezoninės alergijos dažniau pasitaiko pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, kai augalai žydi ir ore gausu žiedadulkių. Tuo tarpu nuolatinės, taip vadinamos pereninės, alergijos gali varginti bet kuriuo metų laiku – dažnai jas lemia buitiniai alergenai, tokie kaip dulkių erkutės ar naminių gyvūnų pleiskanos.
Kas sukelia šienligę?
Pagrindinis šienligės sukelėjas – mūsų imuninės sistemos padidėjęs jautrumas įvairioms ore esančioms dalelėms. Dažniausi alergenai, sukeliantys alerginį rinitą:
- Žiedadulkės nuo medžių, žolių ir piktžolių
- Pelėsių sporos
- Naminių gyvūnų pleiskanos (mirusios odos dalelės)
- Dulkių erkutės (dažnai aptinkamos kilimuose, užuolaidose, patalynėje, balduose)
- Tarakonų išskyros ir seilės
Alergenai daugeliui žmonių nepavojingi, tačiau esant polinkiui, organizmas juos klaidingai laiko grėsme ir ima gintis, sukeldamas tipiškus šienligės simptomus.
Šienligės simptomai
Alerginio rinito požymiai gali atsirasti bet kuriuo metų laiku, tačiau ypač išryškėja žiedadulkių sezono metu. Šaltuoju metu metu, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, gali suaktyvėti vidiniai alergenai. Būdingi simptomai:
- Nosies užgulimas, čiaudulys ir sloga
- Niežtinti, paraudusi ar ašarojanti akis
- Gerklės ir nosies niežėjimas
- Skausmas ar spaudimas sinusų srityje, galvos skausmai, patamsėję ratilai po akimis
- Padidėjęs gleivių kiekis nosyje ir gerklėje
- Nuovargis
- Gerklės perštėjimas nuo už nosies srūvančių gleivių
- Švokštimas, kosulys ar sunkesnis kvėpavimas
Kaip atskirti šienligę nuo peršalimo?
Šienligės ir peršalimo simptomai gali būti panašūs: abu sukelia sloga, nosies užgulimą, čiaudulį. Tačiau šienligė dažnai pasireiškia niežtinčiomis, paraudusiomis, ašarojančiomis akimis – o tai nėra būdinga peršalimui. Peršalimas paprastai prasideda po kontakto su virusą turinčiu žmogumi, dažnai lydi raumenų skausmai, karščiavimas – šie požymiai alergijoms nebūdingi. Taip pat šienligės simptomai dažnai kartojasi kasmet tuo pačiu metu ir prasideda staiga, vos susidūrus su alergenais.
Paveldimumas ir rizikos veiksniai
Polinkis į alergijas dažnai paveldimas – jei šeimoje yra sergančiųjų šienlige, didesnė tikimybė, kad ir Jums pasireikš panaši reakcija. Didina riziką ir bronchinė astma ar atopinis dermatitas (egzema).
Kaip diagnozuojamas alerginis rinitas?
Diagnozės tikslinimui gydytojas paprastai renka išsamią simptomų istoriją, apžiūri pacientą ir vertina, ar nėra kitų galimų ligų – pavyzdžiui, peršalimo ar astmos. Dažnai atliekami alerginiai tyrimai:
- Kraujyje nustatomas imunoglobulino E (IgE) kiekis, kuris parodo jautrumą konkretiems alergenams.
- Odos dūrio mėginiai: ant odos lašinami alergenų mėginiai ir odos plotelis šiek tiek subraižomas ar praduriamas. Jeigu esate jautrus alergenui, per 15–30 minučių toje vietoje atsiras paraudimas, niežulys, patinimas.
- Poodyje atliekamas mėginys: mažas alergenų kiekis suleidžiamas po oda, reakcijos stebimos kaip ir dūrio testuose.
Gydymo galimybės
Tinkamai pasirinkti gydymo metodai gali labai pagerinti savijautą. Yra keletas efektyvių medikamentų ir kitų priemonių:
Antihistamininiai vaistai
Jie slopina histamino poveikį, sumažindami pagrindinius simptomus. Antihistamininiai preparatai gali būti geriami tablečių ar skysčio pavidalu, taip pat vartojami kaip akių lašai, purškiami į nosį ar įkvepiami. Verta žinoti, kad jie gali sukelti mieguistumą, todėl reikėtų vengti alkoholio ir nepatariama vairuoti pavartojus.
- Veiklioji medžiaga – loratadinas
- Veiklioji medžiaga – cetirizinas
- Veiklioji medžiaga – feksofenadinas
- Veiklioji medžiaga – levocetirizinas
Preparatai nosies užgulimui (dekongestantai)
Šie medikamentai padeda sumažinti nosies ir ančių užgulimą. Gali būti vartojami kaip tabletės, sirupai ar purškiami į nosį. Tačiau ilgalaikis purškalų naudojimas gali sukelti pripratimą ar nemalonių šalutinių reiškinių. Jie gali neigiamai veikti kraujospūdį bei miegą.
- Nosies purškalai su oksimetazolinu ar fenilefrinu
- Pseudoefedrinas (tabletėmis)
Kortikosteroidų nosies purškalai
Šios priemonės mažina gleivinės uždegimą ir padeda kontroliuoti pagrindinius simptomus. Preparatai naudojami kasdien ir dažniausiai pasižymi geru veiksmingumu nuo alerginio rinito. Dažniausi šalutiniai poveikiai – galvos skausmas, dirginimas nosyje ar nedidelis kraujavimas.
- Flutikazono purškalas
- Budezonido purškalas
- Triamcinolono purškalas
Leukotrienų inhibitoriai
Tai receptiniai vaistai, padedantys mažinti gleivinės uždegimą, kurį sukelia alerginės reakcijos metu išsiskiriantys leukotrienai. Jie gali būti skiriami, kai kiti metodai neveiksmingi. Kai kuriems žmonėms vartojant šį preparatą gali keistis nuotaika, pasireikšti keisti sapnai ar odos bėrimai.
Imunoterapija
Šios terapijos tikslas – priprati organizmą prie specifinių alergenų. Pacientui periodiškai suleidžiamos ar po liežuviu dedamos mažos alergeno dozės. Laikui bėgant, imuninė sistema įgyja toleranciją ir simptomai silpnėja arba visai išnyksta. Dažniausiai ši terapija taikoma žiedadulkių ar dulkių erkučių sukeltoms alergijoms.
Kiek laiko gali tęstis alerginis rinitas?
Kiekvienam žmogui šienligė tęsiasi skirtingai. Kai kuriems simptomai sumažėja ar išnyksta per kelias dienas, ypač naudojant vaistus, tačiau svarbu juos vartoti tol, kol ore yra alergenų. Jei nesiimama gydymo ar neįmanoma išvengti alergenų, simptomai gali kamuoti savaites ar net mėnesius.
Kaip sumažinti alergijos simptomus?
- Stenkitės neliesti veido, nesikasykite nosies ar akių.
- Piko sezonais laikykite uždarytus namų ir automobilio langus.
- Ant pagalvių, čiužinių, lovų dėkite specialius užvalkalus nuo dulkių erkučių.
- Nepriimkite augintinių į miegamąjį ir neleiskite jiems gulėti ant lovos ar sofos.
- Siurblį rinkitės su filtru – taip sumažinsite alergenų kiekį ore.
- Po lauko darbų ar pasivaikščiojimų persirenkite ir nusiprauskite.
- Dažnai plaukite rankas, ypač paglosčius gyvūnus.
- Lauke vilkėkite kepurę, akinukus nuo saulės, kurie apsaugos akis nuo žiedadulkių.
Gyvenimas su šienlige: perspektyvos ir rekomendacijos
Šienligė gali gerokai apsunkinti kasdienybę, tačiau dažniausiai nesukelia pavojingų sveikatos sutrikimų. Daugeliui žmonių pakanka gyvenimo būdo pokyčių ir nereceptinių vaistų simptomams suvaldyti. Rečiau gali padidėti rizika sirgti ausų ar ančiu uždegimais, ypač jei turite polinkį į alergijas. Taip pat dėl naktinių simptomų galite jaustis mieguisti dieną. Astmos atveju alerginis rinitas dažnai pasunkina ligos eigą.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kai simptomai žymiai trikdo kasdienį gyvenimą
- Nepamiegate naktimis dėl alergijos požymių
- Simptomai nemažėja vartojant vaistus nuo alergijos
Konsultacija su gydytoju padeda tiksliai nustatyti, kurie alergenai jus veikia, ir išrinkti tinkamiausias gydymo ar profilaktikos priemones.
Kas skiria šienligę nuo kitų alergijų?
Šienligė yra kitas alerginio rinito pavadinimas. Paprastai „šienligė“ vartojama, kai kalbama apie sezonines alergijas žiedadulkėms, tačiau neretai šis pavadinimas taikomas ir kitų rūšių alerginiam rinitui, sukeltam pelėsių, dulkių ar gyvūnų.
Kaip atpažinti sezonines alergijas?
Sezoninės alergijos paprastai pasireiškia kiekvienais metais tuo pačiu metu – dažniausiai pavasarį ir ankstyvą rudenį, kai žydi augalai, žolės ir piktžolės. Simptomai dažniausiai prasideda netikėtai ir trunka, kol ore aktyvūs alergenai. Jei simptomai sumažėja pavartojus vaistų nuo alergijos ar peržiūrėjus žiedadulkių koncentracijos prognozę matote jos padidėjimą – tikėtina, kad jūsų sveikatos pokyčiai susiję su sezonine alergija.
