SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Dermatologija

Alerginiai ratilai po akimis: priežastys, simptomai ir gydymas

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Dermatologija
0
Share on FacebookShare on Twitter

Jei po akimis pastebėjote tamsius ratilus ar patinimą, tai gali būti alerginiai ratilai – dar vadinami alerginiais paburkimais ar periorbitaline hiperpigmentacija. Šios tamsesnės, melsvos ar pilkšvai violetinės spalvos sritys primena sumušimus ir dažniausiai išryškėja dėl nuolatinio nosies užgulimo, kurį lemia alerginis rinitas arba šienligė.

Turinys
  1. 1.Bendros žinios apie alerginius ratilus
  2. 2.Alerginių ratilų simptomai
  3. 3.Dažniausios priežastys
  4. 4.Kam būdingi alerginiai ratilai?
  5. 5.Pavojai ir komplikacijos
  6. 6.Alerginių ratilų nustatymas
    • 6.1Kaip nustatoma alergijos priežastis?
  7. 7.Gydymas ir palengvinimas
    • 7.1Imunoterapija ir ilgalaikis poveikis
    • 7.2Kiek ilgai gali išlikti alerginiai ratilai?
  8. 8.Prevencinės priemonės
  9. 9.Gera žinoti apie šią būklę
  10. 10.Kreipimasis į gydytoją
  11. 11.Kas dar gali sukelti tamsius ratilus po akimis?

Bendros žinios apie alerginius ratilus

Imuninė sistema reaguodama į alergenus, pvz., žiedadulkes ar naminių gyvūnų pleiskanas, skatina nosies gleivinės paburkimą. Dėl to sulėtėja kraujo apytaka aplink viršutinių kvėpavimo takų kraujagysles, kurios driekiasi arti odos po akimis. Kai šios kraujagyslės išsiplečia ar užsistovi kraujas, susidaro matomi, tamsūs ratilai. Dažniau alerginiai ratilai pasireiškia vaikams, bet juos gali turėti bet kas, kenčiantis nuo alergijų.

Ne visi, kurie serga šienlige, pastebi tokius požymius, tačiau šis reiškinys yra gana dažnas. Pastebima, kad alerginiai ratilai ypač dažni pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį, kuomet ore daugiau žiedadulkių. Vis tik nuolatiniai alergenai, kaip dulkių erkutės ar pelėsis, gali išprovokuoti simptomus bet kuriuo metų laiku.

Alerginių ratilų simptomai

Pagrindinis šios būklės simptomas – po akimis atsirandanti tamsi, papilkėjusi ar pamėlynavusi oda. Kartu gali pasireikšti tipiški alergijos požymiai:

  • Niežulys apie akis, nosį ar gerklę
  • Paraudusios arba ašarojančios akys
  • Varvanti ar užsikimšusi nosis
  • Dažnas čiaudėjimas

Pabloginti situaciją gali odos trynimas ar akims skirtas spaudimas, nes tai papildomai dirgina jautrią paakių odą.

Susiję įrašai

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

2026 4 vasario
Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

2026 4 vasario

Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

2026 4 vasario

7 būdai, kaip sveikai maitintis turint Krono ligą ir neišlaidaujant

2026 4 vasario

Dažniausios priežastys

Alerginiai ratilai dažniausiai atsiranda dėl šienligę sukeliančių veiksnių:

  • Žiedadulkės
  • Naminių gyvūnų pleiskanos
  • Dulkių erkutės
  • Pelėsis

Jei aplinkoje alergenai išlieka visus metus, rizika kankintis šiais simptomais išlieka nuolat.

Kam būdingi alerginiai ratilai?

Dažniausiai ši problema stebima tarp vaikų, turinčių alergijų, tačiau alerginiai ratilai gali atsirasti ir suaugusiesiems. Manoma, jog vaikai dažniau patiria šiuos simptomus, nes rečiau taisyklingai išpučia nosį – dažniau paprasčiausiai ją šluosto ar traukia orą į vidų, bet tai nėra galutinai įrodyta.

Pavojai ir komplikacijos

Nors alerginiai ratilai ar patinimas nekenkia sveikatai, jie gali kelti psichologinį diskomfortą – ypač jei nuolat matomi ar pastebimi aplinkiniams. Jei dėl išvaizdos ar su tuo susijusio nerimo jaučiate didesnę emocinę naštą, verta apie tai pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu.

Alerginių ratilų nustatymas

Pastebėjus tamsius paakių ratilus, kurie neišnyksta ilgiau nei keletą savaičių ar grįžta kiekvieną sezoną, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Dažnai gydytojas išklausys simptomus, ištirs nosį ir akis, o esant įtarimui dėl alergijos, pasiūlys specialisto – alergologo konsultaciją bei papildomus tyrimus.

Kaip nustatoma alergijos priežastis?

Dažniausi alergijos tyrimai:

  • Odos dūrio (skarifikacijos) testas – įbraukiama oda ir užlašinamas alergenas. Jei esate jautrus, per kelias minutes atsiranda paraudimas ar paburkimas.
  • Kraujas – ištiriami tam tikri antikūnai, bet šis testas nėra toks tikslus kaip odos mėginys.

Odos dūrio testas yra greitas, neskausmingas ir dažniausiai dažniausiai pasirenkamas diagnostikai.

Gydymas ir palengvinimas

Veiksmingiausias būdas išvengti alerginių ratilų – vengti žinomų alergenų. Tačiau ne visada įmanoma išvengti kontaktinio poveikio, todėl papildomai skiriami medikamentai, tokie kaip:

  • Antihistamininiai vaistai (pvz., feksofenadinas, loratadinas, cetirizinas, levocetirizinas)
  • Nazaliniai purškalai – steroidiniai (flutikazonas, mometazonas, budezonidas) ar antihistamininiai (azelastinas, olopatadinas), taip pat kromolio purškalai
  • Akims skirti lašai – antihistamininiai (olopatadinas, azelastinas), ketorolako ar nafazolino sprendimai
  • Dekongestantai – oksimetazolinas, fenilefrinas, pseudoefedrinas
  • Nosies plovimai druskų tirpalu padeda pašalinti gleives ir alergenus iš nosies ertmių

Kerinti paakių tinimą gali padėti šalti kompresai – prie akių 5–10 minučių priglauskite į rankšluostį įvyniotą ledą keletą kartų per dieną.

Imunoterapija ir ilgalaikis poveikis

Jei įprastos priemonės nepadeda, galima taikyti imunoterapiją – ilgalaikis gydymas injekcijomis ar po liežuviu vartojamomis tabletėmis, kurios palaipsniui padeda organizmui susitaikyti su alergenais. Tokiu būdu ilgainiui sumažėja tiek ratilų atsiradimas, tiek kiti alergijos požymiai.

Kiek ilgai gali išlikti alerginiai ratilai?

Tinkamai gydant alergiją, paakių patamsėjimas dažniausiai praeina per kelias savaites. Kai kraujagyslės atsigauna, spalva po truputį šviesėja – gali įgyti žalsvą, gelsvą ar rudą atspalvį.

Net be gydymo simptomai po paskutinio kontakto su alergenu gali išnykti per kelias savaites.

Prevencinės priemonės

Geriausias būdas išvengti alerginių ratilų – stengtis neprisiliesti prie jums žinomų alergenų. Vietoje to, galima nuolat vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir laikytis kelių paprastų kasdienių būdų:

  • Dažnai valykite namus ir siurbkite dulkių siurbliu
  • Per žiedadulkių sezoną laikykite uždarytus langus, pasitelkite kondicionierių
  • Naudokite HEPA oro filtrus, kurie efektyviai surenka alergenus
  • Drėkinkite orą, kad sumažintumėte nosies gleivinės dirglumą
  • Jei turite alergiją gyvūnams, venkite artimo kontakto su jais
  • Dėvėkite akinius nuo saulės ir galvos apdangalą, kai leidžiate laiką lauke

Gera žinoti apie šią būklę

Alerginiai ratilai dažniausiai nėra pavojingi ir ilgainiui gali išnykti patys arba sumažėti tinkamai gydant alergiją. Jų pasikartojimas gali būti susijęs su sezoniniais ar nuolatiniais alergenais jūsų aplinkoje. Daugelis žmonių sėkmingai suvaldo simptomus vengdami alergiją sukeliančių veiksnių ir vartodami be recepto galimus vaistus.

Kreipimasis į gydytoją

Jeigu paakių ratilai kelia nerimą, negerėja savaime ar stipriai pablogina jūsų savijautą, apsilankykite pas sveikatos specialistą. Gydytojas padės nustatyti tikslią problemos priežastį ir pasiūlys tinkamus gydymo būdus.

Kreiptis į gydymo įstaigą būtina, jei kartu su alerginiais ratilais jaučiate pavojingus alergijos simptomus, pavyzdžiui, uždusimą ar kitus stiprios alerginės reakcijos požymius.

Kas dar gali sukelti tamsius ratilus po akimis?

Tamsūs paakių ratilai gali atsirasti ne tik dėl alergijų. Tokius pokyčius lemia peršalimas, gripo ar sinusų infekcijos, egzema, kraujosruvos, miego trūkumas, nosies polipai, padidėję adenoidai, dehidratacija bei paveldimumas.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?
Psichologija

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 4 vasario
Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija
Kūno sandara

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 4 vasario
Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas
Ligų simptomai

Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 4 vasario
Kitas įrašas

Alergijos: rūšys, simptomai, gydymas ir valdymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?

2026 4 vasario
Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija

2026 4 vasario
Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

2026 4 vasario
7 būdai, kaip sveikai maitintis turint Krono ligą ir neišlaidaujant

7 būdai, kaip sveikai maitintis turint Krono ligą ir neišlaidaujant

2026 4 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar depresija suteikia teisę gauti nedarbingumo išmoką?
  • Apatinės galūnės: apibrėžimas ir anatomija
  • Vėžiu susijusio greito ir nevalingo svorio kritimo supratimas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.