Kofeino preparatai dažnai vartojami siekiant padidinti budrumą ir sumažinti mieguistumą trumpam laikui. Šis vaistas priklauso lengvų stimuliantų grupei. Svarbu suprasti, kad kofeinas nėra skirtas pakeisti miegą, todėl netinkama jį naudoti vietoje poilsio. Vaikams iki 12 metų šios priemonės vartoti nerekomenduojama.
Kaip vartoti
Kofeino tabletes ar kitą formą reikia vartoti per burną, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Laikykitės visų aprašytų vartojimo instrukcijų arba individualių gydytojo patarimų. Jei kyla neaiškumų, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Šį preparatą geriausia vartoti tik tada, kai tikrai reikia, o ne kasdien ar ilgą laiką. Vartojant per dažnai ar ilgai, gali vystytis pripratimas. Nevartokite didesnės nei rekomenduojama dozės ir nebandykite ilginti vartojimo be gydytojo sutikimo.
Staiga nutraukus kofeino vartojimą, ypač jei buvo vartotas ilgą laiką ar dideliais kiekiais, gali pasireikšti nutraukimo simptomai: galvos skausmas, dirglumas, nervingumas. Jei nutraukus vaistą jaučiate tokius požymius, kreipkitės į gydytoją.
Ilgiau vartojant kofeiną, gali pasirodyti, kad jo poveikis silpnėja. Aptarkite su gydytoju, jeigu preparatas nebepadeda kaip anksčiau.
Jei simptomai užsitęsia ar blogėja, nedelskite pasitarti su gydytoju.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti kofeiną, informuokite gydytoją apie galimą alergiją kofeinui ar kitiems ksantinų grupės vaistams, pvz., teofilinui. Vaisto sudėtyje gali būti ir kitų pagalbinių medžiagų, galinčių sukelti pašalines reakcijas. Dėl to svarbu konsultuotis su vaistininku arba gydytoju.
Būtinai pasakykite gydytojui apie visą savo sveikatos istoriją, ypač jeigu sergate širdies ligomis (pavyzdžiui, esant širdies ritmo sutrikimams ar neseniai patirtam infarktui), jei yra padidėjęs kraujospūdis, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, psichikos ar nuotaikos sutrikimai (tarkim, nerimas ar padidėjęs jautrumas).
Prieš planuojamas medicinines procedūras ar chirurgines operacijas būtinai praneškite gydytojui apie vartojamą kofeiną bei kitus vaistus ir papildus.
Vyresnio amžiaus žmonės gali būti jautresni kofeino poveikiui, ypač dėl galimo miego trūkumo.
Nėštumo metu kofeiną vartoti reikėtų tik išskirtiniais atvejais ir tik pasitarus su gydytoju. Žindymo laikotarpiu būtina pasitarti, nes kofeinas pereina į motinos pieną.
Galimas nepageidaujamas poveikis
Kofeinas kai kuriems žmonėms gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami simptomai: pykinimas, vėmimas, pilvo diskomfortas, miego sutrikimai ar dažnesnis šlapinimasis. Jei šie simptomai užsitęsia arba tampa stiprūs, informuokite savo gydytoją.
Retesniais atvejais gali pasireikšti rimtesni poveikiai: galvos svaigimas, stiprus nervingumas, rankų drebėjimas, širdies plakimo padažnėjimas ar nereguliarus ritmas, psichikos pokyčiai (nervingumas, susijaudinimas). Pastebėjus tokius simptomus, reikia kuo greičiau pasitarti su mediku.
Labai reta, bet sunki alerginė reakcija gali pasireikšti bėrimu, niežuliu arba patinimu (ypač veido, liežuvio ar gerklės), stipriu galvos svaigimu ar kvėpavimo sunkumais. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Nepageidaujamų reiškinių gali būti ir daugiau nei čia išvardinta, tad pastebėję bet kokį neįprastą pojūtį – informuokite savo gydytoją.
Sąveika su kitais vaistais ir produktais
Kofeinas gali sąveikauti su kitais vaistais ar maisto papildais, todėl labai svarbu informuoti gydytoją ar vaistininką apie visus vartojamus preparatus. Ypač kruopščiai turėtų būti vertinamos priemonės, kurios veikia širdies ritmą ar spaudimą – pavyzdžiui, kai kurie vaistai nuo peršalimo, lieknėjimui arba nuo galvos skausmo.
- Venkite vienu metu vartoti didelius kiekius gėrimų, turinčių kofeino (kavos, arbatos, energinių gėrimų, kolos), ir produktų su šokoladu.
- Kofeinas gali paveikti tam tikrų laboratorinių tyrimų rezultatus (pavyzdžiui, šlapimo katecholaminų ar širdies radioizotopinius tyrimus) – informuokite medicinos personalą apie vartojamą vaistą prieš atliekant tyrimus.
- Niekada nekeiskite, nepradėkite ir nenutraukite jokio vaisto vartojimo nepasitarę su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
