Tepamosios pleistrų formos, kuriose yra kapsaicino ir mentolio, dažniausiai naudojamos lengvam raumenų ar sąnarių skausmui malšinti. Tai gali būti įvairūs negalavimai – pavyzdžiui, nugaros ar kaklo skausmas, artritas, patempimai ar raumenų įtampa. Kapsaicinas pleistro sudėtyje mažina natūralios medžiagos, padedančios persiųsti skausmo signalus į galvos smegenis, aktyvumą. Mentolis sukelia vėsos ir šilumos pojūtį ant odos, kuris padeda nukreipti dėmesį nuo pagrindinio skausmo pojūčio gilesniuose audiniuose.
Kaip teisingai naudoti
Pleistras skirtas tik išoriniam naudojimui, klijuojamas ant švarios ir sausos pažeistos vietos. Prieš klijuodami pleistrą, atsargiai nuimkite apsauginę plėvelę. Nedėkite šio preparato ant pažeistos, sudirgusios ar užkrėstos odos – tokių kaip įpjovimai, nubrozdinimai, nudegimai ar bėrimai. Pleistrą galima laikyti ant odos iki 8 valandų.
Nerekomenduojama klijuoti antrą pleistrą iškart po maudynių ar dušo – tarp klijavimo ir maudymosi palikite bent valandos pertrauką. Pleistru užklijuotos vietos negalima užrišti ar naudoti šildomosios pagalvės, nebent taip nurodė gydytojas. Po kiekvieno naudojimo nusiplaukite rankas. Venkite vaisto patekimo į akis, burną, nosį ar lytinius organus. Jei taip nutiko, gerai nuplaukite vandeniu. Panaudotą pleistrą sulenkite lipniais paviršiais į vidų ir išmeskite vaikams bei gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Jei per 7 dienas negalavimai neišnyksta, simptomai stiprėja ar skausmas vis kartojasi, pasitarkite su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Tepant kapsaicino ir mentolio pleistrus, dažniausiai gali atsirasti švelnus paraudimas, perštėjimas ar odos pleiskanojimas ten, kur buvo užklijuotas pleistras. Šie pokyčiai dažniausia lengvi ir praeina savaime. Jeigu nemalonūs pojūčiai stiprėja ar ilgai nepraeina, verta apie tai pranešti gydytojui ar vaistininkui.
Nustoję vartoti pleistrą nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote stiprų patinimą, pūsleles, neįprastą didelį skausmą naudojimo vietoje. Labai reti, tačiau galimi sunkios alerginės reakcijos požymiai: bėrimas, niežulys, patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), stiprus galvos sukimasis, pasunkėjęs kvėpavimas. Pajutus tokius simptomus reikia nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Pateikta informacija apie šalutinius poveikius nėra baigtinė. Jeigu pajutote kitų, čia neminėtų reiškinių, svarbu apie tai informuoti savo sveikatos priežiūros specialistą.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami naudoti kapsaicino ir mentolio pleistrus būtina pasitikrinti, ar nesate jautrūs šiems ar panašiems ingredientams (pavyzdžiui, raudoniesiems pipirams ir jų giminaičiams). Kai kuriuose pleistruose gali būti pagalbinių medžiagų, kurios kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ar kitus nepageidaujamus efektus.
Taip pat pasitarkite su gydytoju, jei turite kokių nors kitų sutrikimų ar naudojate kitus medikamentus, taip pat – prieš operacijas ar dantų gydymą praneškite apie visus naudojamus preparatus, net jei tai nereceptiniai ar vaistažolių produktai.
Jei laukiatės arba žindote kūdikį, šio vaisto rekomenduojama vengti arba naudoti tik gydytojui nurodžius, nes neaišku, ar preparatas nepatenka į motinos pieną.
Atliekant magnetinio rezonanso tyrimus kai kurie pleistrai gali reaguoti su magnetais – būtina informuoti medicinos personalą, jei pleistrą naudojate tyrimo metu ir, jei reikia, nuimkite jį pagal gydytojo nurodymus.
Vaistų sąveika
Kai naudojate tepalus ar pleistrus su kapsaicinu arba mentoliu, svarbu žinoti, kad jų derinys su kitomis priemonėmis gali turėti įtakos vaistų poveikiui ar padidinti šalutinio poveikio riziką. Ypač svarbu nevartoti kartu kitų vaistų, kurių sudėtyje yra zucapsaicino, nes tai gali sustiprinti galimus šalutinius reiškinius.
Jeigu naudojate kelis skirtingus vaistus (tiek receptinius, tiek nereceptinius ar žolinius preparatus), būtinai informuokite apie tai savo gydytoją ar vaistininką. Be jų rekomendacijos nekeiskite vartojamų priemonių dozės ir nenaudokite naujų vaistų.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
