Šis vaistų derinys skirtas laikinai sumažinti tokius simptomus kaip nosies užgulimas, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, karščiavimas, čiaudulys ar ašarojančios akys, kurie gali atsirasti dėl peršalimo, gripo, įvairių alergijų ar kvėpavimo takų ligų, pavyzdžiui, sinusito ar bronchito.
Kaip veikia šis preparatas
Preparate dažnai būna keli veiklieji komponentai, kiekvienas jų turi savitą paskirtį:
- Deksitrometorfanas slopina kosulio refleksą, mažina norą kosėti.
- Atsikosėjimą palengvinantys vaistai ir dekongestantai mažina nosies bei ausų užgulimą.
- Paracetamolis (acetaminofenas) mažina skausmą ir temperatūrą.
- Antihistamininiai vaistai padeda sumažinti ašarojimą, niežėjimą, slogą, čiaudulį ar gerklės perštėjimą.
Ribojimai ir atsargumo priemonės
Šie vaistai nėra skirti ilgalaikiam kosuliui, kuris atsiranda dėl rūkymo, astmos ar kitų lėtinių plaučių ligų (pvz., emfizemos), taip pat – jei kosulys labai produktyvus, gausus skreplių, nebent taip paskirta gydytojo. Šie medikamentai negydo nei peršalimo, nei gripo bei nesutrumpina ligos trukmės, jų tikslas – palengvinti simptomus.
Vaikams jaunesniems nei 6 metų šie preparatai nėra rekomenduojami be gydytojo nurodymo. Kai kurie ilgo veikimo vaistai netinka ir paaugliams iki 12 metų. Vartojant kartu kitus vaistus, kurių sudėtyje gali būti panašių ingredientų, svarbu atidžiai išstudijuoti etiketes ir konsultuotis su gydytoju ar vaistininku.
Kaip vartoti
Naudojant be recepto parduodamus produktus, visada būtina perskaityti ir tiksliai laikytis pakuotės nurodymų. Jei vaistas paskirtas gydytojo, laikykitės jo rekomendacijų. Vaistus galima vartoti su ar be maisto. Jei jaučiamas skrandžio dirginimas, gali padėti vartojimas kartu su maistu ar pienu. Papildomai rekomenduojama gerti pakankamai skysčių – tai palengvina gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų.
Skystąją vaisto formą dozuokite tik specialiu matavimo šaukšteliu ar taurele – nenaudokite įprastų šaukštų iš namų, nes taip galima netiksliai pamatuoti dozę. Jei vaistas yra suspensija, prieš kiekvieną vartojimą buteliuką gerai supurtykite.
Ilgo veikimo kapsules ar tabletes prarykite nepažeistas – jų nekramtykite, netrinkite ir nedalinkite, nebent to aiškiai nurodė gydytojas.
Kramtomosios tabletės turi būti kruopščiai sukramtytos prieš nurijimą.
Paros vaisto kiekis priklauso nuo jūsų amžiaus, būklės ir reakcijos į gydymą. Neviršykite nurodytos maksimalios dozės, nevartokite vaisto dažniau ar ilgiau nei leidžiama. Netinkamas ar per didelis dozavimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Jei simptomai nepraeina per savaitę, blogėja ar atsiranda neįprastas, stiprus ar ilgai trunkantis galvos skausmas, bėrimas arba karščiavimas ilgiau nei tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Nemažai šios grupės vaistų gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, neryškų matymą, skrandžio sutrikimus, pykinimą, nervingumą, vidurių užkietėjimą ar burnos, nosies bei gerklės sausumą. Šie simptomai dažniausiai būna lengvi ir trumpalaikiai. Jei jie įkyrūs ar nepraeina, būtina pasitarti su gydytoju.
Rimtesni šalutiniai poveikiai – labai reti, bet jų pasireiškimo atveju reikėtų skubiai reaguoti. Į tokius atvejus įeina elgesio pokyčiai ar sumišimas, haliucinacijos, drebulys, šlapinimosi sutrikimai, dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, traukuliai.
Alerginė reakcija pasitaiko itin retai, tačiau gali būti pavojinga. Nedelsiant skubiai kreipkitės į gydytojus, jei pastebėjote stiprų bėrimą, niežulį, patinimą (ypač veido, liežuvio ar gerklės), sunkų galvos svaigimą ar kvėpavimo pasunkėjimą.
Specialūs įspėjimai
Paracetamolis – vienas iš šio produkto komponentų – yra saugus, jei vartojamas pagal nurodymus, tačiau perdozavimas gali stipriai pakenkti kepenims. Suaugusiems nerekomenduojama viršyti 4000 mg (4 g) paracetamolio per parą, o žmonėms su kepenų ligomis ar vaikams ši riba yra dar mažesnė. Prieš vartodami kitus vaistus, kurių sudėtyje gali būti paracetamolio, visuomet pasitarkite su specialistu.
Nedidinkite dozės ir negerkite kelių vaistų su paracetamoliu tuo pat metu – būtina atidžiai tikrinti sudėtį, kad neviršytumėte paros normos.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
