Melphalano (taip pat žinomo kaip Alkeran) paskirtis – tam tikrų vėžio formų, pavyzdžiui, dauginės mielomos ar kiaušidžių vėžio, gydymas. Vaistas priskiriamas alkilinančių agentų grupei. Jis veikia mažindamas ar stabdydamas vėžio ląstelių dauginimąsi organizme.
Vartojimas
Melphalan tabletes reikia vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas – paprastai vieną kartą per dieną. Labai svarbu kruopščiai laikytis individualiai sudaryto vartojimo grafiko ir neskubėti didinti dozės net tuo atveju, jei norima greitesnio poveikio – didesnė dozė gali pakenkti daugiau. Svarbu gerti pakankamai skysčių, jei taip nurodyta gydytojo, nes tai gali padėti išvengti kai kurių šalutinių reakcijų.
Pastebimai geresnė savijauta gali pasireikšti tik po kelių mėnesių vaisto vartojimo. Šio medikamento sudėtyje esančios medžiagos per odą ar įkvėpus gali patekti į organizmą, todėl nėščios ar nėštumą planuojančios moterys neturėtų liesti tablečių arba kvėpuoti jų dulkėmis.
Galimi šalutiniai poveikiai
Kaip ir daugelis stiprių vaistų, melphalan gali sukelti įvairias nepageidaujamas reakcijas. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra:
- Pykinimas ir vėmimas (gali būti gana stiprūs)
- Bendra silpnumo pojūtis, apetito stoka
- Viduriavimas
- Burnos ar lūpų opelės
Šie simptomai dažniausiai praeina, tačiau jei jie stiprėja ar užsitęsia, svarbu informuoti gydytoją. Kartais gali būti paskirti vaistai nuo pykinimo, o kasdieninė kelių mažų užkandžių taktika arba ribotas fizinis aktyvumas gali padėti jaustis geriau.
Įprastai laikinas plaukų slinkimas – dar viena galima reakcija. Baigus gydymą, plaukai turėtų ataukti.
Vartojant melphalan, retais atvejais gali pasireikšti sunkesnių problemų:
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Ilgai neatsinaujinančios mėnesinės
- Kepenų pažeidimo požymiai – pilvo ar skrandžio skausmas, odos ar akių pageltimas, šlapimo patamsėjimas
Pavieniais atvejais galimos ir stiprios alerginės reakcijos: bėrimas, niežulys, patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), svaigimas, kvėpavimo sunkumai. Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, kuo skubiau kreipkitės į medikus.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir kitokie simptomai, neaprašyti aukščiau. Pastebėjus ką nors neįprasta, visada pasitarkite su gydytoju.
Įspėjimai
Gydymas melphalan – svarbus žingsnis kovojant su vėžiu, tačiau vaistas gali retai padidinti riziką susirgti dar viena navikine liga ateityje. Taip pat, šis gydymas slopina kraujo ląstelių gamybą, todėl organizmas tampa jautresnis infekcijoms, lengviau kyla kraujavimo pavojus ar vystosi mažakraujystė. Apie staigius pakitimus – atsiradusius gumbus, patinusius limfmazgius, ilgai trunkantį gerklės skausmą, nepraeinantį karščiavimą, šaltkrėtį, kraujo krešėjimo ar neįprasto nuovargio atvejus – būtina nedelsiant pranešti gydytojui.
Nėštumui šis vaistas ypač pavojingas – gali sukelti apsigimimus. Po gydymo vyrų ir moterų vaisingumas gali sumažėti. Apie šeimos planavimo galimybes būtina pasitarti su medikais prieš pradedant gydymą.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant gydymą būtinai informuokite gydytoją, jei esate alergiški melphalan ar kitiems vaistams, jei esate sirgę kraujo, inkstų ligomis ar anksčiau gavote spindulinę terapiją. Prisiminkite paminėti, jeigu vartojate kitus vaistus ar žolinius papildus.
Melphalan gydymo metu reikėtų kiek įmanoma saugotis infekcijų – venkite kontakto su sergančiais (vėjaraupiais, gripu, tymais arba kitomis lengvai plintančiomis ligomis). Pasakykite gydytojui apie bet kokius skiepus arba jei taikomos imunizacijos, nes tam tikros vakcinos gali būti pavojingos šešiant gydymo metu. Taip pat rekomenduojama būti atsargesniems naudojant aštrius daiktus, vengti kontaktinių sportų, kad sumažėtų traumų ir kraujavimų rizika.
Likus trumpam iki operacijų ar vizitų pas odontologą svarbu jų informuoti apie vartojamus vaistus. Jei planuojate nėštumą ar pastojate gydymo metu, nedelsti ir aptarti visus svarbius klausimus su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
