Melphalano injekcinis tirpalas aktyviai taikomas tam tikrų onkologinių susirgimų gydymui – dažniausiai dauginei mielomai arba kiaušidžių vėžiui. Taip pat šis vaistas naudojamas kaip paruošiamoji priemonė prieš kamieninių ląstelių transplantaciją asmenims, sergantiems daugine mieloma. Melphalan priskiriamas alkilinančių agentų grupei – jis veiksmingai lėtina ar stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Kaip vartojamas melphalan tirpalas?
Tirpalą paprastai suleidžia kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas – lėtai į veną, paprastai per 15–30 minučių trukmę. Dozavimas ir gydymo trukmė priklauso nuo jūsų diagnozės, kraujo tyrimų rezultatų ir organizmo reakcijos į gydymą. Svarbu šį vaistą vartoti reguliariai – taip pasiekiamas didžiausias efektas. Norėdami nepamiršti procedūrų laiko, galite pasižymėti jas kalendoriuje.
Gali prireikti kelių mėnesių, kol pajusite pagrindinius gydymo privalumus. Jeigu kyla abejonių dėl vaisto vartojimo ar pastebite neįprastų pojūčių, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Ką reikėtų žinoti apie šalutinius poveikius?
Melphalan, kaip ir daugelis stiprių vaistų, gali sukelti šalutinių reiškinių:
- pykinimas ar vėmimas (dažnai būna stiprus)
- viduriavimas
- opelės burnoje ar gerklėje, burnos skausmas
- sumažėjęs apetitas
- laikinas plaukų slinkimas (dažniausiai plaukai atauga po gydymo)
Šiuos simptomus dažnai galima palengvinti valgant minkštą maistą, vengiant burnos skalavimo skysčių su alkoholiu ar dažnai praskalaujant burną vėsiu vandeniu su nedideliu kiekiu sodos ar druskos. Pykinimą ar vėmimą padeda mažinti ir gydytojo paskirti vaistai. Jei simptomai ilgai nepraeina ar stiprėja, svarbu pranešti gydytojui.
Rimtesni šalutiniai poveikiai
Naudojant melphalan gali išsivystyti rimtesni sutrikimai. Nedelsdami informuokite gydytoją, jei kamuojate:
- dusulys
- neįprastas nuovargis, šaltkrėtis ar temperatūros pakilimas
- skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ilgalaikis pykinimas ar vėmimas, pablogėjęs apetitas
- odos ar akių geltonumas, tamsi šlapimo spalva (tai gali būti kepenų ar tulžies latakų pažeidimo požymiai)
- lengvai atsirandančios mėlynės ar kraujavimas
- ištinę limfmazgiai ar nauji dariniai po oda
Nors retais atvejais, melphalan gali sukelti stiprią alerginę reakciją: stiprų niežėjimą, išbėrimą, staigią veido, liežuvio ar gerklės tinimą, kvėpavimo sutrikimus ar svaigulį. Tokiais atvejais nedelsiant kreipkitės į medikus.
Svarbios įspėjamosios informacijos
Gydymas šiuo vaistu gali kartais ilgainiui padidinti kitų piktybinių ligų atsiradimo riziką. Taip pat gali sumažėti kraujo ląstelių kiekis, dėl ko organizmui tampa sunkiau kovoti su infekcijomis ir padidėja kraujavimo tikimybė. Būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir vadovautis gydytojo nurodymais.
Melphalan gali sumažinti imuninės sistemos galimybes ir padidinti infekcijų tikimybę arba sunkumą, todėl gydymo metu venkite kontaktų su sergančiais ar neseniai virusinėmis ligomis sirgusiais asmenimis (ypač turinčiais vėjaraupius, gripą ar tymais).
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant gydymą būtina informuoti savo gydytoją:
- apie alergijas melphalanui, chlorambucilui ar bet kurioms kitoms vaistinėms medžiagoms
- jei sergate kraujo, kraujavimo ar krešėjimo sutrikimais
- jei turite inkstų veiklos ar kepenų problemų
- jei anksčiau buvo taikyta spindulinė terapija
Prieš planuojamas operacijas ar radiologinius tyrimus būtina pranešti medicinos personalui, kad naudojate šį vaistą. Gydymo laikotarpiu būtina riboti alkoholio kiekį, nes tai gali padidinti kepenų pažeidimo riziką. Moterys ir vyrai gydymo metu ir keletą mėnesių po jo turėtų naudoti patikimą kontracepciją, nes melphalan gali pakenkti vaisiui.
Nepamirškite, kad jūsų gydytojas šį vaistą paskyrė, nes įvertino, jog jo nauda yra didesnė nei galimos rizikos. Akylai sekant sveikatos būklę ir reaguojant į bet kokius simptomus, galima sumažinti šalutinių poveikių pavojų.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
