Alkoholinė hepatitas – tai kepenų uždegimas, atsirandantis dėl žalingo alkoholio poveikio. Ši būklė – ženklas, kad kepenų audiniai buvo pažeisti arba užkrėsti. Hepatitą gali sukelti ne tik virusai ar toksinai, bet ir nuolatinis ar gausus alkoholio vartojimas. Neretai trumpalaikis hepatitas pasireiškia kaip atsakas į pavienį persigėrimą, tačiau, kai alkoholinės kilmės uždegimas tampa lėtinis, kyla rimtas pavojus kepenims.
Kaip alkoholis veikia kepenis?
Kiekvienas mūsų suvartojamas maisto produktas ar gėrimas keliauja per kepenis, kurios atsakingos už medžiagų apykaitą ir toksinų šalinimą. Alkoholio atveju kepenys turi susidoroti su medžiaga, kuri neturi jokios naudingos vertės – ji suskaidoma į kenksmingus junginius. Ilgai vartojant dideles alkoholio dozes, kepenys perkraunamos riebalais ir toksinais. Kai kepenys nespėja jų suskaidyti ir pašalinti, jie ima kauptis ir pradeda žaloti kepenų audinius. Atsiranda uždegiminis atsakas – organizmo bandymas apsiginti ir gydyti pažeidimus.
Nors uždegimas yra natūrali laikina kūno reakcija, nuolatinis alkoholio poveikis palaiko uždegiminį procesą. Tai lemia, kad kepenys išbrinksta, prisipildo skysčių ir ilgainiui ląstelės pradeda žūti, pažeisdamos organo struktūrą bei funkciją.
Kas rizikuoja susirgti alkoholiniu hepatitu?
Didžiausią pavojų kelia ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas. Tačiau ne visi, kurie susiduria su šia problema, iš tiesų vartoja itin daug alkoholio ilgą laiką. Vieni žmonės yra jautresni, jų kepenys reaguoja net į vidutines dozes, o kitiems gali prireikti metų didelių kiekių, kol atsiras kepenų uždegimas.
Ši rizika iš dalies priklauso nuo genetikos. Jei šeimoje pasitaikė priklausomybės ar kepenų ligų atvejų, rizika jums didesnė. Taip pat svarbu lytis – paprastai vyrai ištveria didesnius alkoholio kiekius, tačiau „saugios normos“ nėra, nes kiekvienas žmogus skirtingas. Kai kurie susiduria su hepatitu net tada, kai geriama, rodos, labai mažai.
Alkoholinio hepatito simptomai
Ankstyvose stadijose ar švelnios eigos atveju liga gali nesukelti jokių pojūčių. Ligai progresuojant, galima pastebėti šiuos požymius:
- Skausmas arba jautrumas po dešiniuoju šonkaulių lanku, kepenų srityje.
- Padidėjusios, išryškėjusios kepenys.
- Pilvo tempimas ar tinimas dėl susikaupusio skysčio.
- Prastas apetitas, svorio kritimas.
- Pykinimas.
- Šviesios, plūduriuojančios išmatos.
Sunkesnės ligos formos gali papildomai pasireikšti:
- Kūno temperatūros pakilimu.
- Pagreitėjusiu širdies ritmu.
- Odos ir akių obuolių pageltimu (gelta).
- Dažnu mėlynių atsiradimu, kraujavimu.
- Sąmonės sutrikimais, dezorientacija.
- Bendru silpnumu, nuovargiu.
Kiek reikia išgerti, kad išsivystytų hepatitas?
Paprasto atsakymo nėra – kiekvieno organizmas individualus. Tačiau statistiškai rizika žymiai padidėja, jei nuolat vartojama dideli kiekiai: vyrams – keturi ir daugiau standartinių gėrimų per dieną (ar daugiau nei 14 per savaitę), moterims – trys ir daugiau per dieną (arba daugiau nei 7 per savaitę). Pavojinga yra ne tik kasdien gerti, bet ir dažni persigėrimai (pvz., vyrams penki ir daugiau gėrimų vieno vakaro metu, moterims – keturi ar daugiau). Jei toks elgesys kartojasi maždaug penkis kartus per mėnesį bent pusę metų, kepenų pažeidimo rizika labai išauga. Dauguma žmonių iki diagnozės jau buvo ilgai vartoję alkoholį, kartais su pertrūkiais be vartojimo.
Ar alkoholinė hepatitas užkrečiamas?
Šis uždegimas nėra virusinis, todėl juo užsikrėsti nuo kito žmogaus neįmanoma. Tačiau vertėtų prisiminti, kad šeimos ar draugų rate dažnai vartojant alkoholį, gali formuotis žalingi įpročiai, kurie tarp artimų žmonių dar labiau didina ligos riziką.
Diagnozavimas ir tyrimai
Nustatant alkoholio sukeltą kepenų uždegimą, gydytojas pirmiausia domisi žmogaus sveikatos istorija bei alkoholio vartojimo įpročiais. Įtarus priklausomybę ar kepenų pažeidimą, gali būti atlikti šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas ir kepenų funkcijos rodiklių įvertinimas. Taip pat gali būti vertinami alkoholiniai žymenys kraujyje ir šlapime.
- Vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas arba specializuoti fibroskano tyrimai (kai kur prieinami), padedantys įvertinti kepenų uždegimą ir pažeidimo mastą.
- Kepenų biopsija – kartais prireikia paimti nedidelį kepenų audinio mėginį, kurį tyrinėja po mikroskopu.
Gydymo galimybės
Nėra vaistų, galinčių tiesiogiai išgydyti alkoholinį hepatitą. Svarbiausias dalykas – visiškai atsisakyti alkoholio. Nutraukti vartojimą reikėtų prižiūrint medikams, nes staigus sustojimas neretai sukelia abstinencijos simptomus ar kitus pavojingus reiškinius. Gydytojas gali padėti saugiai pereiti šį etapą, rekomenduoti pagalbą priklausomybės gydymo srityje bei spręsti riziką keliančias komplikacijas.
Gydymo metu papildomai gali būti taikoma:
- Mitybos terapija. Dėl alkoholio ir pažeistų kepenų sutrinka maisto pasisavinimas, tad dažnai tenka koreguoti mitybą, skirti papildų, o kartais – net ir maitinimą per zondą, ypač sunkių atvejų metu.
- Trumpalaikė gydymas steroidais, jei išsivystė stiprus uždegimas ir reikalingas laikinas uždegimo slopinimas bei kepenų ląstelių atsinaujinimo skatinimas.
Alkoholinio hepatito eiga ir prognozė
Pašalinus alkoholį, ligos eiga gali būti sustabdyta, ypač jei hepatitas dar nėra pažengęs. Tiesa, jau atsiradusių randų (fibrozės) pašalinti neįmanoma, bet tolimesnį kepenų pažeidimą galima sustabdyti. Visiškas alkoholio atsisakymas leidžia išsaugoti likusią kepenų sveikatą.
Geriausi pokyčiai pastebimi praėjus 6–12 mėnesių nuo alkoholio nutraukimo. Lengvesni atvejai dažnai visiškai išgyja, sunkesnės formos – laikui bėgant gerėja, nors dalis randinių pakitimų išlieka. Svarbiausia – alkoholis neturi vėl grįžti į kasdienybę.
Nenutraukus žalingų įpročių po diagnozės, gyvenimo trukmė ženkliai sumažėja – penkerių metų išgyvenamumas vyrams siekia apie 70 %, moterims – kiek mažiau, apie 30 %. Jei alkoholinė hepatitas smarkiai pažengęs ar kartu yra kepenų nepakankamumo požymių, mirštamumas dar labiau išauga – net iki 40 % miršta per pirmus pusę metų nuo diagnozės.
Alkoholinė hepatitas ir jos skirtumai nuo kitų ligų
Alkoholinė kepenų liga ir alkoholinė hepatitas iš esmės yra tas pats – kepenų audinys uždegiminis, paveiktas nuolat vartojamo alkoholio. Pastaraisiais metais terminas „alkoholinė hepatitas“ vis dažniau keičiamas į neutralesnį „alkoholio sukelta kepenų uždegimas“. Kai kuriais atvejais uždegimas gali išsivystyti net be priklausomybės, tačiau dažniausiai šios sąlygos eina išvien.
Alkoholinė kepenų uždegimas skiriasi nuo cirozės. Cirozė – tai jau toli pažengusi, lėtinio uždegimo pasekmė, kai dalį kepenų audinio pakeičia randai. Sutrikus kraujotakai, kepenys praranda galimybę normaliai apdoroti maistines medžiagas ir šalinti toksinus, atsiranda komplikacijų: išsekimas, apsinuodijimas, gyvybei pavojingas kepenų nepakankamumas. Vakaruose net pusė cirozės atvejų ir net 4 iš 5 kepenų toksinio pažeidimo mirties atvejų siejama būtent su alkoholio sukeltomis kepenų ligomis.
