Alopecija areata yra autoimuninė būklė, kai imuninė sistema netikėtai pradeda naikinti plaukų folikulus, sukeldama ardančius plaukų praradimo plotus bet kurioje kūno vietoje. Nors ši liga dažniausiai pažeidžia galvos odą, dėl jos plaukai gali slinkti ir nuo antakių, blakstienų, barzdos ar net viso kūno. Pati sąvoka „alopecija“ reiškia plaukų netekimą, o „areata“ – tai, kad plikės atsiranda mažose, netaisyklingose srityse.
Alopecijos rūšys
Alopecija areata pasireiškia įvairiomis formomis, kurios dažniausiai skirstomos pagal prarandamų plaukų kiekį ir tai, kurioje kūno dalyje jie iškrenta:
- Alopecija totalis: visiškas plaukų netekimas galvos odoje.
- Alopecija universalis: prarandami visi galvos ir kūno plaukai.
- Difuzinė alopecija areata: vietoje plikų plotų stebimas bendras plaukų išretėjimas.
- Ofiazės tipo alopecija: plaukai iškrenta tarsi juosta galvos pakaušio ir smilkinių srityse.
Kas dažniausiai serga alopecija areata?
Šia liga gali susirgti bet kokio amžiaus ar lyties asmenys, tačiau didesnę riziką patiria vaikai, žmonės, kurių šeimoje jau pasitaikė šios ligos atvejų, taip pat tie, kurių artimieji serga autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, vilkligė ar skydliaukės sutrikimai.
Kaip dažnai pasitaiko alopecija areata?
Alopecija areata – gana įprasta būklė. Skaičiuojama, kad pasaulyje ja serga milijonai žmonių, o apie penktadalį atvejų sudaro vaikai. Iš visų sergančiųjų, maždaug 5% susiduria su alopecija totalis, o tik 1% – su viso kūno plaukų netekimu (alopecija universalis). Tai viena dažniausių plaukų slinkimo formų, nusileidžianti tik vyrų ir moterų „židiniinei plikimui“ (androgenetinei alopecijai).
Kaip pasireiškia alopecija areata?
Dažniausias požymis – tolygūs, mažų monetų dydžio pliki ploteliai. Jie gali būti didesni ar mažesni, o laikui bėgant jungtis į didesnes sritis. Kai kuriais atvejais galimi ir kiti požymiai – pavyzdžiui, nagų paviršius pasidaro nelygus, atsiranda įdubimų ar nago plokštelėje atsiranda smulkių įdūrimų, todėl jie tampa šiurkštūs ir šiurkštūs lytėjimui.
Nors fizinė sveikata beveik visada lieka nepakitusi, alopecija areata gali smarkiai paveikti emocinę savijautą, sukelti nerimą, stresą ar net depresiją. Ypač sunku priimti plikę vaikams ir paaugliams.
Alopecija areata simptomai
- Netikėti plaukų nuplikimai galvos, antakių, barzdos, blakstienų arba kūno odoje.
- Nagų nelygumai ar duobutės.
- Retais atvejais gali pasireikšti odos niežulys ar pakitusi spalva (raudona, ruda, pilka ar violetinė), taip pat matomos folikulų angos ar juodi taškeliai (mirusių plaukų liekanos), balti arba „šauktuko“ formos plaukeliai.
Alopecijos areata priežastys
Pagrindinė šios ligos priežastis – imuninės sistemos klaida, kai ji „užpuola“ plaukų folikulus, palaikydama juos kenksmingais organizmui. Dėl to folikulai smarkiai nusilpsta arba visiškai nustoja auginti plaukus. Ligos eigą gali lemti tiek paveldėti genetiniai bruožai, tiek sąlytis su virusais ar kitais išoriniais veiksniais.
Alopecija areata nėra užkrečiama. Ji neplinta nei per orą, nei per tiesioginį kontaktą, todėl bendraujant ar būnant netoli sergančio žmogaus rizikos nėra.
Alopecijos areata diagnozė
Gydytojas dažniausiai nustato šią ligą apžiūrėjęs plinkančias odos vietas ir uždavęs klausimus apie plaukų slinkimą, ligos pradžią ar šeimos medicininę istoriją. Gali papildomai apžiūrėti nagus.
Diagnozės tyrimai
Kartais, kai nepakanka apžiūros, gydytojas gali pasiūlyti:
- Ištirti galvos odą dėl galimos infekcijos
- Tirti plaukų mėginį
- Atlikti odos (galvos) biopsiją, norint rasti kitų ligų požymių
- Prireikus – paskirti kraujo tyrimus
Gydymo ir valdymo būdai
Nors nėra nuolatinio alopecijos areata išgydymo, įvairūs gydymo metodai gali padėti sumažinti simptomus ir paskatinti plaukų ataugimą. Kelios pagrindinės gydymo kryptys:
- Kortikosteroidai: tai imuninę sistemą slopinantys preparatai, kuriuos galima sušvirkšti į odą, vartoti geriamąja forma arba tepti vietiškai kaip kremą ar tepalą.
- Minoksidilis: vietinio poveikio priemonė, dažnai naudojama ir kitų plaukų slinkimo tipų gydymui. Kad pasimatytų rezultatai, reikia kelių mėnesių.
- Fototerapija: gydymas ultravioletiniais spinduliais, kartais derinant su specialiais preparatais, padedančiais skatinti odos atsinaujinimą.
- Plazmos injekcijos: iš paciento kraujo išskiriama plazma su trombocitais ir suleidžiama atgal į galvos odą, taip skatinant plaukų augimą.
- Imunoterapija: tepinant odą dirginančiomis medžiagomis, sukeliamas uždegimas, kuris skatina plaukų ataugimą.
- Kosmetinės ir stilistinės gudrybės: esant sunkiai gydomiems atvejams, galima rinktis perukus ar stilizuoti plaukus taip, kad nuplikimas būtų mažiau pastebimas.
Ar plaukai gali ataukti?
Alopecija areata eiga dažnai būna nenuspėjama. Kai kurių žmonių plaukai atauga ir daugiau nebeiškrenta, kitiems – atauga, bet vėl prarandami. Net ir visiškai nuplikus, plaukų augimas gali atsinaujinti – dažniausiai tarp keturių ir dvylikos savaičių po gydymo pradžios.
Prevencijos galimybės
Kol kas nėra patikimo būdo užkirsti kelią alopecijai areata. Priemonės ir gydymas tik leidžia valdyti simptomus, tačiau neišgydo ligos visiškai. Ligai būdingi paūmėjimų ir pagerėjimo laikotarpiai – simptomai gali pasikartoti ištisus metus.
Gyvenimo su alopecija areata ypatumai
Rūpinantis savimi, šią ligą turintys žmonės gali taikyti įvairias apsaugos ir kosmetines strategijas:
- Naudoti makiažą ar kosmetikos priemones plaukų praradimo maskavimui.
- Jei netekote blakstienų, saulėtą ar vėjuotą dieną nešiokite akinius nuo saulės – tai apsaugos akis.
- Galvą apsaugokite dėvėdami kepures, skareles ar perukus.
- Valgykite pilnavertį, įvairių vitaminų ir mineralų turtingą maistą, kad palaikytumėte plaukų augimą – ypač rekomenduojama Viduržemio jūros dieta.
- Apsvarstykite vitamino D papildus, jei trūksta saulės šviesos ar gydytojas rekomendavo papildomą vartojimą.
Ko vertėtų vengti
- Būkite atsargūs su chemikalų turinčiais šampūnais ar stipriomis plaukų priemonėmis – rinkitės raminančias, be silikonų ir parabenų.
- Saugokite odą ir akis lauke – plaukai ir blakstienos mus saugo nuo saulės ir dulkių.
- Venkite per didelio streso – nors ryšys tarp streso ir plikimo nėra iki galo įrodytas, pastebima, jog netikėti gyvenimo įvykiai gali sutapti su alopecijos pradžia.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus netikėtą plaukų netekimą, patariama kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Taip pat būtina pasikonsultuoti, jei gydant nesijaučia pagerėjimo ar plikose vietose atsiranda dirginimo, patinimų, spalvos pokyčių. Gydytojas padės įvertinti, ar tai iš tiesų alopecija areata, pasiūlys efektyviausią gydymą ar papildomą diagnostiką.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
