Šis vaistų derinys dažniausiai skirtas laikinai palengvinti kosulį, užgulusią nosį ir krūtinės spaudimą, kuriuos sukelia peršalimas, gripas, alergijos, šienligė ar kitos kvėpavimo takų ligos, pavyzdžiui, sinusitas ar bronchitas.
Kam vartojamas
Guaifenesinas, esantis šiame derinyje, padeda suskystinti gleives plaučiuose, todėl jas lengviau iškosėti. Kartu esantis dekstrometorfanas slopina kosulio refleksą veikdamas tam tikrą smegenų dalį, o dekongestantas sumažina nosies gleivinės paburkimą, palengvindamas kvėpavimą pro nosį.
Toks vaistų derinys dažniausiai vartojamas, kai kosulį ar nosies užgulimą sukelia virusinės infekcijos ar alerginės reakcijos, bet nevartojamas ilgalaikiam kosuliui, pavyzdžiui, atsiradusiam dėl rūkymo, astmos ar lėtinės plaučių ligos, išskyrus gydytojui rekomendavus.
Vaikams iki 6 metų šie vaistai nėra tinkami be gydytojo nurodymo. Ilgai veikiantys vaisto variantai (pvz., pailginto atpalaidavimo tabletės ar kapsulės) netinka jaunesniems nei 12 metų vaikams. Prieš vartojant verta pasitarti dėl saugaus vaisto vartojimo ypač vaikams.
Šie produktai nepašalina peršalimo priežasties ir nesutrumpina ligos trukmės. Norint išvengti nepageidaujamų reakcijų, būtina laikytis nurodytų dozių ir nevartoti kartu kitų peršalimo ar kosulio vaistų, kurie gali turėti tų pačių veikliųjų medžiagų. Svarbu nepiktnaudžiauti šiais vaistais, ypač bandant sumažinti vaikų mieguistumą arba viršijant rekomenduojamas dozes.
Kitos palaikančios priemonės – pakankamas skysčių vartojimas, kambario drėkinimas, nosies gleivinės drėkinimas fiziologiniu tirpalu – taip pat padeda palengvinti ligos simptomus be papildomų vaistų.
Kaip vartoti
Prieš pradėdami vartoti bet kokius nereceptinius vaistus, pasidomėkite išsamiai pakuotės informacija. Jei vaistą paskyrė gydytojas, laikykitės pateiktų nurodymų.
Vaistą galima vartoti kapsulių, tablečių ar skystu pavidalu. Įprasta dozė geriama per burną, su maistu ar be jo. Skysčių vartojimas kartu su vaistu padeda ploninti ir pašalinti gleives iš kvėpavimo takų. Jei dėl vaisto jaučiate pilvo diskomfortą, vartokite jį su maistu.
Naudojant skystą vaisto formą, būtina dozę tiksliai pamatuoti specialiu matuokliu. Jei naudojate suspensiją, buteliuką prieš kiekvieną vartojimą reikia gerai supurtyti.
Pailginto atpalaidavimo tabletes ar kapsules reikia nuryti nesukramčius ar nesutraiškius – taip užtikrinamas laipsniškas veikliųjų medžiagų atpalaidavimas, o staigus vaisto kiekio padidėjimas gali sukelti stipresnius šalutinius poveikius.
Vaisto kiekis priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir teikiamos naudos. Griežtai laikykitės rekomenduojamos dozės ir nevartokite šio vaisto dažniau nei nurodyta – neteisingas vartojimas gali sukelti pavojingų padarinių, tokių kaip traukuliai ar net mirtis.
Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai nepraeina ilgiau nei savaitę, blogėja, atsiranda nuolatinis galvos skausmas, pakyla temperatūra, išberia. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnę ligą.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Dažniausias poveikis pasireiškia svaiguliu, galvos skausmu, pykinimu, nerimu ar miego sutrikimais. Jei šie simptomai išlieka ar stiprėja, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
- Reti, bet rimtesni šalutiniai reiškiniai: nuotaikos pokyčiai (tarkime, sumišimas ar haliucinacijos), drebulys, silpnumas, širdies ritmo sutrikimai.
- Retais atvejais gali pasireikšti sunkios alerginės reakcijos: odos bėrimas, niežulys ar patinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės), stiprus svaigulys ar kvėpavimo pasunkėjimas. Jei kilo įtarimas dėl alergijos – būtinas skubus medicinos specialistų įvertinimas.
Bendrai, didžioji dalis žmonių šį vaistą vartoja be rimtų šalutinių reiškinių, tačiau jei pastebite su vaistu susijusių neįprastų pojūčių – apie tai praneškite gydytojui ar vaistininkui.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei esate alergiški bet kuriai sudedamajai daliai ar kitoms medžiagoms. Kai kuriose vaisto formose gali būti pagalbinių medžiagų, kurios kai kuriems žmonėms sukelia nepageidaujamas reakcijas.
Būtinai informuokite apie savo sveikatos būklę jeigu sergate šiomis ligomis: lėtinės kvėpavimo sistemos, širdies ar inkstų ligos; aukštas kraujospūdis; cukrinis diabetas; padidėjusi skydliaukės veikla; šlapinimosi sutrikimai; akių ligos, pavyzdžiui, glaukoma.
Visada laikykitės gydytojo ar vaistininko rekomendacijų, kad vaisto vartojimas būtų saugus ir veiksmingas.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
