Chirurginės jungtys, vadinamos anastomozėmis, kartais gali tapti rimtos komplikacijos priežastimi – skysčių pratekėjimu, arba anastomozės nutekėjimu. Tai gali kelti grėsmę sveikatai, nes per atvirą jungtį organizmo kanalų turinys patenka į vietas, kur neturėtų būti, ir sukelia uždegimą ar infekciją.
- 1.Anastomozės esmė ir nutekėjimo pasekmės
- 2.Kada ir kaip dažnai pasitaiko nutekėjimas?
- 3.Kas lemia didesnę riziką?
- 4.Nutekėjimo priežastys
- 5.Anastomozės nutekėjimo simptomai
- 6.Kaip nustatomas nutekėjimas?
- 7.Gydymo principai
- 8.Gijimo trukmė
- 9.Ar galima išvengti nutekėjimo?
- 10.Prognozė ir gyvenimas po nutekėjimo
- 11.Kada nedelsti kreiptis į gydytoją?
- 12.Klausimai gydytojui prieš operaciją
Anastomozės esmė ir nutekėjimo pasekmės
Anastomozė – tai chirurginis dviejų kanalų (pavyzdžiui, virškinamojo trakto, šlapimo takų) galų sujungimas, kuris atliekamas pašalinus tam tikrą jų dalį. Dažniausiai su tokia operacija susiduria pacientai, kuriems tenka šalinti žarnų, šlapimo ar kitų organų dalį dėl įvairių ligų. Po operacijos nauja jungtis turi suaugti ir užsiverti, tačiau kartais įvyksta nutekėjimas – per neužsivėrusią vietą kanalų turinys patenka už organų ribų.
Nutekėjimas po žarnyno rezekcijos yra vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų. Kai žarnyno turinys patenka į pilvo ertmę, išsivysto peritonitas – pilvaplėvės uždegimas, kuris gali apimti ir kitus pilvo ertmės organus bei patekti į kraujotaką. Tada vystosi sepsis – pavojinga būklė, galinti baigtis šoku, organų nepakankamumu ar mirtimi.
Neretai anastomozinė jungtis reikalinga ir po šlapimo sistemos operacijų, pavyzdžiui, inksto transplantacijos ar prostatos pašalinimo. Jei per naująją jungtį pratekės šlapimas, jis gali susikaupti pilvo ertmėje (vadinama urinoma) ir sukelti uždegimą bei sepsio riziką. Tokios komplikacijos gali prisidėti ir prie krūtinės uždegimo, jei nutekėjimas įvyksta stemplėje.
Kada ir kaip dažnai pasitaiko nutekėjimas?
Dalis nutekėjimų pastebima jau operacijos metu, nes chirurgai gali juos patikrinti. Vis dėlto dauguma nutekėjimų atsiranda jau prasidėjus gijimui, dažniausiai per pirmąją savaitę po operacijos, tačiau retais atvejais – ir vėliau, net po mėnesio ar daugiau. Sveikatos priežiūros specialistai kelias savaites po operacijos atidžiai stebi pacientus, kad laiku pastebėtų galimą nutekėjimą. Lėtai besiformuojantys nutekėjimai pasireiškia vėliau ir gali būti sunkiau pastebimi.
Apie 5 % visų anastomozės operacijų komplikuojasi nutekėjimu. Net 75 % atvejų susiję su žarnyno segmento (ypač tiesiosios ar riestinės žarnos) pašalinimu, kai jungtis sudaroma probleminėje, siauresnėje ir sunkiau pasiekiamoje žarnyno vietoje, ypač vyrams.
Kas lemia didesnę riziką?
- Rūkymas
- Nutukimas, cukrinis diabetas
- Mažakraujystė, bloga mityba
- Imunitetą slopinantys vaistai, radioterapija
- Ilgalaikė infekcija ar sepsis
- Kraujo perpylimai operacijos metu
- Sudėtingos, užsitęsusios, skubios operacijos
- Vyriška lytis
- Anastomozės vieta – tiesiosios žarnos srityje
Kuo daugiau iš šių veiksnių, tuo nutekėjimo rizika didesnė.
Nutekėjimo priežastys
Dažniausiai sutrinka natūralus gijimo procesas – jungtis nesuauga tinkamai. Prie nutekėjimo gali prisidėti:
- Per didelė įtampa susiuvimo vietoje, ypač sudėtingose ar siaurose vietose, kur jungtis labiau tempiama dėl natūralių judesių.
- Ankstesnė infekcija ar uždegimas pilvo ertmėje. Ilgalaikis uždegimas silpnina audinius, todėl jie prasčiau gyja.
- Sutrikęs vietinis kraujo tiekimas, dėl to audiniai neišgyja pilnai.
- Silpnas imunitetas, prasta mityba, onkologinės ligos ar tam tikrų vaistų poveikis. Spindulinė terapija taip pat daro žalą audiniams ir mažina atsparumą infekcijoms.
Anastomozės nutekėjimo simptomai
Pirmieji požymiai paprastai yra šie:
- Staigus ar stiprėjantis skausmas pilve
- Kūno temperatūros pakilimas
- Pilvo patinimas ar jautrumas
- Užsitęsęs žarnyno paralyžius – kai po operacijos žarnos nepradeda veikti
Vėliau neretai pasireiškia:
- Didelis širdies susitraukimų dažnis
- Sąmonės sutrikimai
- Sepsis
- Šokas
Kaip nustatomas nutekėjimas?
Po operacijos gydytojai atidžiai stebi pagrindinius gyvybinius rodiklius, tiria kraują, vertina žarnyno funkciją. Jei pastebima uždegimo požymių ar žarnynas neveikia pagal lūkesčius, įtariamas anastomozės nutekėjimas. Dažniausiai atliekami vaizdiniai tyrimai – pirmiausia kompiuterinė tomografija (KT) su kontrastu, kuri padeda nustatyti nutekėjimo vietą.
Gydymo principai
Nustačius nutekėjimą, pirmiausia skiriami antibiotikai kovai su infekcija. Tuomet taikomas individualus gydymas, priklausomai nuo nutekėjimo masto ir paciento būklės:
- Skysčių pašalinimas – jei pilvo ertmėje kaupiasi uždegimo, pūlių ar šlapimo, gali būti atliekama perkutaninė drenažo procedūra.
- Poilsis žarnynui – nutrūksta maitinimas per burną, kol žarnos gyja. Maistinės medžiagos ir skysčiai tiekiami lašeline infuzija į veną.
- Pakitimų chirurginis gydymas – kai kuriais atvejais reikia pakartotinės operacijos. Gydytojas gali pabandyti išvalyti uždegimo židinį minimaliai invaziniu būdu (laparoskopija), tačiau, jeigu tai nepadeda, pasirenkama platesnė chirurginė intervencija. Dažnai tenka stiprinti ar perkelti jungtį, o kartais – laikinai atvesti žarną į stoma (dirbtinę angą), kad būtų sudarytos geresnės sąlygos gijimui.
Gijimo trukmė
Gydymas dėl anastomozės nutekėjimo dažnai užtrunka, dažniau tenka gulėti ligoninėje nuo kelių savaičių iki mėnesio ar ilgiau, ypač jei prireikia pakartotinių operacijų ar ilgo žarnyno poilsio.
Ar galima išvengti nutekėjimo?
Ne visi veiksniai, lemiantys nutekėjimą, yra kontroliuojami – įtakos turi bendra organizmo būklė, operacijos sudėtingumas ir gijimo procesas. Visgi chirurgai operacijos metu gali patikrinti naują jungtį įvairiais testais, kad iškart pastebėtų galimas problemas.
Stebėjimo būdai ir prevencinės priemonės
- Oro testas – pilvo ertmė užpildoma druskos tirpalu, o į žarną ar kitą kanalą įleidžiama oro; burbuliukai rodytų nesandarią jungtį.
- Skysčio testas – į kanalą įleidžiamas antiseptinis tirpalas ir stebima, ar neatsiranda pratekėjimas.
- Kontrasto testas – KT tyrimo metu į tiesiąją žarną suleidžiamas kontrastinis skystis, siekiant nustatyti, ar jis nepatenka per jungtį į pilvo ertmę.
Nors tokie testai neapsaugo nuo visų nutekėjimų, jie padeda sumažinti recidyvų tikimybę ir atpažinti žmones, kuriems rizika didžiausia.
Žarnyno operacijose, kai numatoma didelė rizika ar sudėtinga jungtis, neretai laikinai sukuriama stoma – dirbtinė žarnos anga. Ji praleidžia išmatas į specialų maišelį ir leidžia žaizdai gyti be papildomo dirginimo. Toks žingsnis ne visada apsaugo nuo pačios jungties nutekėjimo, bet sumažina sunkių infekcijų tikimybę, jei taip nutiktų.
Prognozė ir gyvenimas po nutekėjimo
Anastomozės nutekėjimus dažnai pavyksta ištaisyti, ypač jei diagnozė nustatoma anksti ir laiku taikomas gydymas. Tačiau šią komplikaciją patyrę žmonės dažniau susiduria su tolimesnėmis sveikatos problemomis, o mirtingumo rizika taip pat didesnė. Ne visada pavyksta atskirti, ar prastesnę prognozę lemia pats nutekėjimas, ar bendra prastesnė sveikatos būklė.
Kada nedelsti kreiptis į gydytoją?
Jei po anastomozės operacijos atsiranda netikėtų negalavimų – kaip temperatūra, stiprėjantis pilvo skausmas, paraudimas ar pilvo tinimas – būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Ankstyva pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Klausimai gydytojui prieš operaciją
- Ar mano atveju operacijos rizika nutekėjimui didesnė?
- Kokie mano asmeniniai rizikos veiksniai?
- Kokių prevencinių priemonių planuojate imtis?
- Ar bus atliekami jungties sandarumo tyrimai operacijos metu?
- Kaip bus stebima būklė po operacijos ir kaip bus sprendžiama, jei įvyks nutekėjimas?
Kuo daugiau informacijos žinote apie galimus pavojus ir prevencijos būdus, tuo didesnė tikimybė, kad gijimo laikotarpis bus sėkmingas ir komplikacijų pavyks išvengti arba jas laiku suvaldyti.
