Arterijų aneurizma – tai pavojinga būklė, kai kraujagyslės siena susilpnėja arba išsiplečia, panašiai kaip baliono išsipūtimas. Arterijos atsakingos už deguonies prisotinto kraujo pernešimą iš širdies į visą kūną. Jeigu tam tikroje sienelės vietoje susidaro silpnumas, kraujo spaudimas gali šioje vietoje sukelti cechos ar išgaubos formavimąsi.
Aneurizmos tipai ir dažniausios vietos
Aneurizmos gali susiformuoti bet kurioje arterijoje, tačiau dažniausiai jos lokalizuojasi aortoje – didžiausioje žmogaus arterijoje, per kurią kraujas iš širdies pasiekia kitus organus. Skirtingi aneurizmų tipai priklauso nuo jų buvimo vietos:
- Pilvo aortos aneurizma – išsiplečia aorta pilvo srityje, kuri ir perneša kraują į apatinę kūno dalį.
- Smegenų arba cerebrinė aneurizma – pažeidžia galvos kraujagysles. Dažniausiai tai vadinamoji „uoginė“ aneurizma, nes jos ataugos forma primena mažą apvalią uogą.
- Krūtinės aortos aneurizma – retesnė, atsiranda viršutinėje aortos dalyje, krūtinės zonoje.
- Miego arterijos aneurizma – susidaro stambiose kaklo kraujagyslėse, tiekiančiose kraują į galvą ir veidą. Tokie atvejai reti.
- Pakelio arterijos aneurizma – išsivysto užkelio kraujagyslėje už kelio sąnario.
- Virškinamojo trakto kraujagyslių aneurizma – pažeidžia arteriją, kuri krauju aprūpina žarnyną.
- Blužnies arterijos aneurizma – progresuoja kraujagyslėje, maitinančioje blužnį.
Aneurizmų paplitimas
Nesprogusios smegenų aneurizmos nustatomos 2–5 % sveikų suaugusiųjų, ir ketvirtadalis jų turi daugiau nei vieną aneurizmą. Daugiausia jų pasitaiko brandžiame ir vyresniame amžiuje – vidutiniškai apie 50 metų, tačiau kartais nustatomos ir vaikams. Dauguma smegenų aneurizmų lieka nesprogusios.
Pilvo aortos aneurizmos dažnėja vyresniame amžiuje, keturis–šešis kartus dažniau pasitaiko vyrams. Vyrams, kurių amžius siekia 55–64 metus, ši būklė diagnozuojama maždaug 1 %, tačiau su kiekvienu dešimtmečiu rizika dar padidėja 2–4 %.
Kam kyla didesnė rizika?
Skirtingos aneurizmų rūšys dažniau paveikia tam tikras žmonių grupes. Nustatyta, kad smegenų aneurizmos dažniau diagnozuojamos moterims, o aortos – vyrams.
- Vyrams dažniau pasitaiko pilvo aortos aneurizmos.
- Padidėja rizika sulaukus 60 metų ir daugiau.
- Riziką stipriai didina rūkymas.
- Baltaodžių populiacijoje ši būklė šiek tiek dažnesnė, tačiau ji gali pasitaikyti visose rasėse.
Aneurizmos simptomai
Dažniausiai aneurizmos nesukelia jokių pojūčių, todėl žmogus ilgą laiką gali nieko neįtarti apie šią būklę. Dažniausiai pirmieji simptomai išryškėja, kai aneurizma plyšta – tai jau yra sunki ir pavojinga būklė. Plyšimą paprastai lydi staigūs simptomai:
- Svaigimas ar silpnumas.
- Labai stiprūs, atsiradę staiga galvos, krūtinės, pilvo ar nugaros skausmai.
- Dažnas širdies plakimas.
- Netikėtas sąmonės praradimas po stipraus galvos skausmo.
Jei aneurizma išsiplečia ar didėja, bet dar nėra plyšusi, simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos. Gali būti:
- Kvėpavimo, rijimo sutrikimai.
- Nuovargis, pusiausvyros praradimas, sumišimas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Skausmas pilve, krūtinėje ar nugaroje.
- Pulsuojantis darinys pilve arba patinimas kakle.
- Regėjimo pakitimai.
Galimos komplikacijos
Didžiausia aneurizmos grėsmė – jos plyšimas, sukeliantis vidinį kraujavimą. Pasekmės priklauso nuo vietos, kurioje plyšta kraujagyslė. Pavyzdžiui, plyšusi ar pažeista kraujagyslė kakle gali lemti kraujo krešulių susidarymą ir išnešiojimą į smegenis, dėl ko išsivysto insultas. Plyšus smegenų aneurizmai, įvyksta vadinamasis subarachnoidinis kraujavimas („smegenų kraujosruva“), kurį lydi itin stiprūs galvos skausmai ir staiga atsiradęs galūnių silpnumas ar kalbos, regėjimo sutrikimai.
Aneurizmos priežastys
Ne visada aišku, kodėl susiformuoja aneurizmos. Kai kurie žmonės su jomis gimsta, kitiems jos išsivysto vėliau. Galimos šios priežastys:
- Aterosklerozė – kraujagyslių spindžio susiaurėjimas dėl nuosėdų.
- Paveldimumas – šeiminė aneurizmų istorija.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Kraujagyslių sienelės pažeidimas ar trauma.
Aneurizmos diagnostika
Daugelis aneurizmų nustatomos visiškai atsitiktinai profilaktinių ar kitų tyrimų metu, nes neturi jokių simptomų. Jeigu žmogus skundžiasi simptomais, panašiais į aneurizmos požymius, gydytojas paskiria vaizdo tyrimus:
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Kontrastinė angiografija magnetinio rezonanso arba KT pagalba.
- Ultragarsinis tyrimas.
Pagal tyrimų rezultatus aneurizmos klasifikuojamos:
- Fuziforminė aneurizma – išsipūtimas matomas iš visų kraujagyslės pusių.
- Sakuliarinė aneurizma – išgaubimas susiformuoja tik vienoje pusėje.
- Infekcinė (micotinė) aneurizma – atsiranda dėl infekcijos, dažniausiai širdies vožtuvų.
- Pseudoaneurizma – kai išsiplečia tik išorinė kraujagyslės sienelė, dažnai po vidinio sluoksnio pažeidimo ar traumos.
Aneurizmos gydymo galimybės
Nesprogusi aneurizma dažnai stebima, gydytojas reguliariai vertina jos raidą, kad būtų užkirstas kelias plyšimui. Gydymo tikslas – užkirsti kelią plyšimui arba jį sustabdyti.
Terapijos pasirinkimas priklauso nuo aneurizmos rūšies, lokalizacijos ir dydžio. Galimi medikamentai, kurie mažina kraujospūdį, pagerina kraujotaką ar kontroliuoja cholesterolio kiekį. Tokia farmakoterapija stabdo aneurizmos augimą ir sumažina spaudimą kraujagyslių sienelėms.
Didelių ar plyšusių aneurizmų atveju dažniausiai būtina operacija:
- Endovaskulinė aneurizmos korekcija (EVAR) – į kraujagyslę įvedamas specialus kateteris, jo pagalba įdedamas dirbtinis vamzdelis (stentas), kuris sustiprina ar atkūrė arteriją. Krūtinės aortos aneurizmos gydomos tokiu pat metodu (TEVAR), kartais atliekama speciali operacijos atmaina su individualiais atvarais (FEVAR).
- Atvira operacija – chirurgas per pjūvį pašalina arba atkuria pažeistą kraujagyslės dalį.
- Endovaskulinis spiralės įvedimas – taikoma gydant smegenų aneurizmas. Į aneurizmą per kateterį įvedami specialūs platininiai siūlai, sumažinantys kraujo tekėjimą ir plyšimo riziką.
- Mikrovaskulinė klipacija – atviros smegenų operacijos metu aneurizmos kakleliui pritvirtinama metalinė spaustukė ir užblokuojamas kraujo tekėjimas.
- Kraujagyslės embolizacija – į aneurizmuotą arteriją per kateterį suleidžiami vaistai ar medžiagos, kurios sustabdo kraujotaką pažeistoje vietoje.
Kaip sumažinti aneurizmos riziką?
Nors visiškai išvengti aneurizmų negalima, gyvenimo būdo pokyčiai padeda mažinti riziką:
- Laikykitės širdžiai palankios mitybos principų.
- Reguliariai sportuokite.
- Stebėkite svorį.
- Venkite ar atsisakykite rūkymo.
Aneurizmos prognozė
Jei aneurizma plyšta, susidaro kritinė situacija, kuri gali būti gyvybei pavojinga. Ypač pavojingos smegenų aneurizmos plyšimas – tai prilygsta insultui, kurio pasekmės gali būti sunkios ar net mirtinos. Laiku suteikus pagalbą, dažnai pavyksta išsaugoti gyvybę ir atstatyti prarastas funkcijas reabilitacijos metu.
Mažoms, dar nepraaugusioms aneurizmoms tinkamai prižiūrint ir laikantis gydytojo rekomendacijų, komplikacijų rizika sumažėja. Skiriami vaistai ar rekomenduojamos operacijos padeda suvaldyti būklę ir sumažinti plyšimo galimybę.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Nedelskite, jei pajutote stiprų galvos, nugaros, krūtinės ar pilvo skausmą (ypač staigų), svaigulį ar netikėtą silpnumą. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.
Pasitarkite su gydytoju, jeigu jums:
- Dažnai svaigsta galva ar sunku išlaikyti pusiausvyrą.
- Jaučiate stiprų nuovargį ar pakitusi širdies veikla.
- Netikėtai prasidėjo stiprus galvos ar pilvo skausmas, kuris nepraeina.
Gali būti pravartu paklausti gydytojo apie individualią savo riziką, kokius tyrimus reikėtų atlikti ir kaip galite mažinti aneurizmos išsivystymo ar komplikacijų tikimybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
