Anizeikonija – tai akių būklė, kai vienas vaizdas, matomas viena akimi, atrodo kitokio dydžio ar formos nei tas pats objektas, žiūrint kita akimi. Tokiu atveju kyla pojūtis, kad objektai tarsi keičia savo formą ar mastelį, priklausomai nuo to, kuria akimi žvelgiate. Taip nutinka tuomet, kai kiekviena akis perduoda smegenims skirtingai padidintą vaizdą, todėl šie signalai sunkiai suderinami į bendrą vaizdą.
Kas sukelia anizeikoniją
Daugumai žmonių abiejų akių vaizdai yra beveik identiški, tad smegenys lengvai juos sujungia į vieną. Tačiau jei vaizdo padidinimas skiriasi labiau – smegenų darbui kyla iššūkių. Galima įsivaizduoti, jog viena akis mato vieną vaizdą, kita – visai kitą, o smegenys bando juos suderinti, tačiau susiduria su sunkumais. Kadangi rega svarbi ne tik matymui, bet ir pusiausvyrai ar koordinacijai, šis sutrikimas paveikia kasdienę veiklą ir savijautą.
Anizeikonijos tipai
- Optinė anizeikonija – išsivysto, kai skirtingai lūžta ar per akį eina šviesa. Tai dažnai susiję su pačių akių optinėmis struktūromis – ragena, lęšiuku.
- Tinklaininė anizeikonija – atsiranda dėl skirtumų pačiose akies tinklainėse, pavyzdžiui, po įvairių ligų ar jų pažeidimų.
Anizeikonijos simptomai
Jei skirtumas tarp akių mažas, smegenys gali prie jo prisitaikyti, tad žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų. Tačiau didesni skirtumai sukels įvairius nusiskundimus:
- Matomo vaizdo dvigubinimas (dvigubas matymas)
- Akies nuovargis, nuolatinis akių maudimas
- Galvos skausmai
- Pusiausvyros ar koordinacijos problemos
- Žvairumas
- Galvos svaigimas
Vaikams ši būklė ypatingai pavojinga – gali vystytis vadinamoji tinginė akis, nes organizmas kompensuodamas skirtumą mažiau naudoja vienos akies siunčiamą informaciją, todėl akys ima neatitikti viena kitos.
Anizeikonijos priežastys
Būklę gali sukelti įvairūs veiksniai tiek akių, tiek bendros sveikatos srityse. Jos kilmė priklauso nuo individualios situacijos.
Optiniai pokyčiai
- Skirtingas regėjimo stiprumas tarp akių (anisometropija)
- Ragenos ligos (pavyzdžiui, keratokonusas ar kitoks ragenos iškrypimas)
- Lęšiuko pažeidimai ar praradimas (afakija), vienašaliai kataraktos atvejai
- Akių traumos, keičiančios ragenos ar lęšiuko formą
- Jungiamojo audinio ligos, tokios kaip Marfano ar Ehlerso-Danlos sindromai
Tinklainės pakitimai
- Makulos raukšlės susidarymas (makulinė raukšlė)
- Tinklainės plyšiai ar atšokimai
- Ligos, kurios sukelia tinklainės ar regos nervo suspaudimą (pavyzdžiui, glaukoma)
- Centrinė serozinė tinklainės retinopatija
- Diabetinė retinopatija
- Drėgna su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija
Medicininės procedūros
- Lazerinės regos korekcijos operacijos (pvz., LASIK, PRK, SMILE)
- Dirbtinio lęšiuko įstatymas akyje
- Vitrektomija ar skleros sagų procedūros, kurių metu akyje laikinai užpildoma dujomis arba silikono aliejumi
Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti regos pokyčių, todėl visada verta konsultuotis su gydytoju apie galimą jų įtaką regėjimui.
Anizeikonijos gydymas
Kiekvienos rūšies anizeikonijai taikomas atitinkamas gydymas:
- Jei priežastis optinė, pagelbėti gali specialūs akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Gana dažnai pasitelkiamos operacijos, skirtos regėjimo koregavimui.
- Tinklainės kilmės atvejais gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos – gydoma būtent ji. Yra specialių akinių su iseikoniniais lęšiais, sukurtais kompensuoti padidinimo skirtumą tarp abiejų akių vaizdų.
Kai įprasti būdai neveikia arba negalimi, kartais naudojama okliuzija – viena akis uždengiama, kad smegenys gautų signalą tik iš vienos akies ir nereikėtų apdoroti besiskiriančios informacijos. Tačiau toks sprendimas taikomas retai.
Kaip sumažinti anizeikonijos riziką
- Reguliariai tikrinkitės akis – daugelį regėjimo sutrikimų galima pastebėti ir koreguoti dar prieš pasireiškiant anizeikonijai. Ankstyva diagnostika svarbi, kad liga nevirstų sunkesne forma.
- Prižiūrėkite lėtines ligas – kai kurios bendros sveikatos būklės gali turėti įtakos akių sveikatai, tad laiku diagnozavus ar kontroliuojant ligas galima apsaugoti ir regą.
- Nereikėtų ignoruoti pasikeitusių regos pojūčių – pastebėjus pokyčius verta kuo anksčiau kreiptis į specialistus ir tirti galimą pagrindinę priežastį.
Anizeikonijos prognozė kasdienybėje
Pats regėjimo skirtumas paprastai nėra pavojingas gyvybei, tačiau dėl nemalonių pojūčių ir diskomforto galimi sunkumai kasdienėje veikloje. Kreipiantis į specialistus, dažnai įmanoma surasti tinkamiausius patarimus ir sprendimus, kaip gyventi su šia būkle ar sumažinti jos poveikį.
Kada būtina pasikonsultuoti su akių specialistu
Jei pastebite pakitimus, tokie kaip dvigubas matymas, akių nuovargis ar koordinacijos problemos, o šie simptomai ima trukdyti įprastai veiklai, verta kuo greičiau užsirašyti konsultacijai. Profilaktiniai akių patikrinimai – taip pat svarbūs. Specialistai padės nuspręsti, kokio dažnumo patikros jums reikalingos.
Klausimai gydytojui dėl anizeikonijos
- Kokios mano gydymo galimybės?
- Ar mano regėjimo sutrikimas laikinas, ar ilgalaikis?
- Ar bus reikalingi papildomi tyrimai?
- Kaip dažnai būtina lankytis apžiūrose?
- Ar galiu tęsti kasdienes veiklas?
- Ką galiu daryti, kad mano būklė neblogėtų?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
