Anodontija – tai reta būklė, kai visiškai nėra dantų nuo pat gimimo. Šis reiškinys priskiriamas dantų agenėzei, kuri reiškia įgimtą dantų trūkumą. Žmonės, turintys anodontiją, neturi nei pieninių, nei nuolatinių dantų, nes jų dantys niekada nesusiformuoja. Dažniausiai anodontija pasireiškia kartu su kitais genetiniais sindromais, tokiais kaip ektoderminė displazija, kuri taip pat daro įtaką plaukams, nagams ir prakaito liaukoms.
Anodontijos formos
Šalia visiškos dantų stokos egzistuoja ir dalinės dantų agenėzės rūšys. Hipodontija – kai trūksta nuo vieno iki šešių dantų, o oligodontija – kai nėra šešių ar daugiau dantų. Šios būklės dažnai dar vadinamos daline anodontija, nes žmogus būna gimęs be dalies dantų, tačiau ne visiškos jų stokos atveju.
Anodontijos poveikis sveikatai
Žmonėms, kuriems pasireiškia ši būklė, dažnai sunku kramtyti maistą ir taisyklingai tarti žodžius. Dėl kramtymo trūkumo gali kilti virškinimo problemų. Be to, dantenos gali tapti jautrios, o žandikaulio kaulas nesiformuoja pakankamai – dėl to žandikaulis atrodo mažesnis nei įprastai. Per ilgą laiką tai gali paveikti tiek burnos, tiek bendrą žmogaus sveikatą.
Anodontijos simptomai
Pagrindinis anodontijos požymis – visiškas dantų nebuvimas. Dažnai kartu su šia būkle pasireiškia ir kiti simptomai, būdingi ektoderminei displazijai:
- Įgimtas gomurio ar lūpos plyšys
- Ploni ar reti plaukai
- Prakaito liaukų trūkumas
- Sutrikusi klausa
- Suprastėjęs regėjimas
- Nesusiformavę ar trūkstantys nagai
Labai retais atvejais anodontija gali pasireikšti ir be kitų sindromų. Manoma, kad taip nutinka dėl nežinomų genetinių pokyčių.
Anodontijos priežastys
Pagrindinė priežastis – genetinės mutacijos, kurios sutrikdo dantų užuomazgų vystymąsi po dantenomis. Ši būklė paveldima autosominiu recesyviniu būdu: kad pasireikštų anodontija, būtina paveldėti po vieną pažeistą geną iš abiejų biologinių tėvų.
Anodontijos nustatymas
Paprastai gydytojai įtaria šią būklę, jei vaikutis iki 13 mėnesių amžiaus neišaugina nė vieno danties. Diagnozei patvirtinti daromi dantų rentgeno tyrimai – jei jokie dantims būdingi dariniai nerandami, tikėtina, kad tai anodontija.
Gydymo galimybės
Anodontija gydoma dirbtinių dantų formomis. Dažniausi sprendimai – dantų protezai ir implantai.
Dantų protezai
Nuimami protezai padeda atkurti šypseną ir kramtymo funkciją. Jie pritaikomi pagal vaikų arba suaugusiųjų poreikius. Protezai laikosi ant dantenų, o, jei reikia, papildomai tvirtinami specialiais klijais.
Dantų implantai
Dantų implantai – tai mažos, į žandikaulį įsriegiamos sraigtinės tvirtinimo detalės, kurios pakeičia dantų šaknis. Ant jų vėliau pritvirtinami tilteliai arba protezai. Svarbu, kad prieš implantuojant kaulinės struktūros jau būtų pilnai susiformavusios, todėl vaikams dažniausiai implantai atliekami tik paauglystėje ar vėliau, o iki tol jie naudoja protezus.
Prevencija
Kadangi anodontija yra paveldima genetinė liga, nėra jokių veiksmų, kurie galėtų padėti jos išvengti. Verta žinoti, kad net jei patys turite šią būklę, nebūtinai ją perduosite savo vaikams.
Gyvenimas su anodontija ir prognozė
Ši būklė nėra pavojinga gyvybei, tačiau jei nėra gydoma, gali sutrikdyti gebėjimą valgyti ir bendrauti. Emociniai sunkumai, susiję su išvaizda ar noru slėpti šypseną, dažnai veikia gyvenimo kokybę. Tinkamas gydymas padeda susigrąžinti ir pasitikėjimą savimi, ir burnos funkcijas.
Kiekvienam žmogui sudaromas individualus gydymo planas, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius. Dantų protezai vaikams paprastai keičiami kas kelerius metus, nes jiems augant keičiasi ir burnos struktūra. Suaugusiems periodinė priežiūra leidžia išlaikyti gerą rezultatą ilgus metus.
Kada kreiptis į specialistą?
Nors ši būklė nelaikoma pavojinga, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
- Vaikas nesulaukęs 13 mėnesių dar nėra išdygęs nė vieno pieninio danties
- Iki 10 metų amžiaus nėra nuolatinių dantų
- Dantų trūkumas blogina mitybą, virškinimą ar gyvenimo kokybę
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokios gydymo galimybės tinkamiausios mano ar mano vaiko atveju?
- Kiek laiko užtruks gydymas?
- Ar dantų trūkumas paveikė mitybą arba virškinimą?
- Ar galima taikyti dantų implantus?
- Ar reikalingi papildomi tyrimai dėl kitų genetinių ligų?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
