Anomalinė vainikinė arterija – tai reta būklė, kai viena iš širdies vainikinių arterijų nesusiformuoja ten, kur turėtų, dar vaisiaus vystymosi metu. Nors daugeliu atveju ši ypatybė nesukelia rimtų sveikatos problemų, kai kuriems asmenims ji gali lemti nepakankamą kraujo ir deguonies tiekimą širdies raumeniui. Apžvelkime šios būklės esmę, galimas jos rūšis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Kas yra anomalinė vainikinė arterija
Anomalinė vainikinė arterija – tai įgimtas širdies kraujagyslių vystymosi sutrikimas. Paprastai žmogaus širdis turi dvi pagrindines vainikines arterijas (dešinę ir kairę), kurios šakojasi į keletą mažesnių arterijų ir maitina visą širdies raumenį. Esant anomalioms vainikinėms arterijoms, viena arba kelios iš jų išeina iš netinkamos vietos, pavyzdžiui, iš ne to aortos vožtuvo, kitos vainikinės arterijos ar net iš plaučių arterijos.
Nepatikslintoje vietoje prasidėjusi kraujagyslė gali sutrikdyti įprastą kraujo tėkmę. Tuomet širdies raumuo gali gauti per mažai deguonies, ypač didesnio fizinio krūvio metu. Apie 1% žmonių turi kokią nors vainikinių arterijų anomaliją. Didžioji dalis jų nejaučia jokių požymių, tačiau kai kuriais atvejais problemos išryškėja vaikystėje, o kai kada – tik suaugus ar netekus gyvybei dėl staigaus širdies sustojimo.
Anomalių vainikinių arterijų rūšys
- Dažniausias variantas – kairės pagrindinės vainikinės arterijos nebuvimas. Tokiu atveju kairioji priekinė besileidžiančioji ir kairioji apvijinė arterijos jungiasi tiesiai prie kairiojo Valsalvos ančiu.
- Kartais vainikinė arterija prasideda ne iš to, iš kur turėtų – pavyzdžiui, iš priešingo Valsalvos ančio pusės.
- Kita, kiek retesnė forma, – kai viena iš vainikinių arterijų kyla ne iš aortos, bet iš plaučių arterijos. Tai gali būti tiek kairė, tiek dešinė vainikinė arterija, išskirtiniais atvejais – abi.
- Labai retai aptinkama situacija, kai papildoma arterija atsiranda iš plaučių arterijos.
Dažnai sveika vainikinė arterija gali kažkiek perimti darbo už anomalią arteriją. Dėl to kai kurie žmonės neturi jokių nusiskundimų iki pilnametystės ar net visą gyvenimą.
Anomalinės vainikinės arterijos simptomai
Šios būklės požymiai priklauso nuo to, kuri vainikinė arterija yra anomali, ir kokia yra jos išeities vieta.
Anomalija, kai vainikinė arterija kyla iš priešingos aortos pusės
Dažniausiai vaikai nepajunta jokių simptomų, tačiau kartais pirmasis ženklas būna staigus širdies sustojimas per fizinį krūvį, ypač paauglystėje ar jaunystėje iki 30 metų. Rizika priklauso nuo to, kuri būtent arterija yra paveikta. Galimi požymiai:
- Krūtinės skausmas fizinio aktyvumo metu
- Nualpimas sportuojant
- Dusulys treniruojantis ar žaidžiant
- Širdies ūžesiai
Dešinės vainikinės arterijos pradžia iš plaučių arterijos
Šio tipo anomalijos pojūčiai gali išryškėti tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek sulaukus 40–60 metų. Gali pasireikšti:
- Širdies angina
- Dusulys
- Širdies nepakankamumas
- Širdies ūžesiai
- Staigus širdies sustojimas
Kairės vainikinės arterijos pradžia iš plaučių arterijos
Paprastai požymiai pasirodo dar kūdikiui nesulaukus metų. Būdingi simptomai:
- Skausmas ar dirglumas
- Verkimas maitinantis
- Ūminis koronarinis sindromas
- Širdies nepakankamumas
- Širdies ūžesiai
Vaikai ir suaugę su šia anomalija taip pat gali skųstis:
- Dusuliu
- Sutrikusiu širdies ritmu
- Širdies permušimais
- Krūtinės skausmu
- Staigiu sąmonės praradimu ar net širdies sustojimu
- Širdies priepuoliais
- Širdies nepakankamumu
Priežastys ir komplikacijos
Kodėl susidaro anomalinė vainikinė arterija – kol kas nėra tiksliai žinoma. Tai laikoma įgimtu defektu, kuris atsiranda dar kūdikiui vystantis gimdoje, dažniausiai per pirmąjį nėštumo mėnesį. Dėl vainikinių arterijų susiformavimo sutrikimo, kraujagyslė dvasiškai pasiklysta ir išeina iš neįprastos vietos. Iki šiol nėra įrodymų, kad šią ypatybę paveldima iš tėvų.
Galimos komplikacijos:
- Širdies ritmo sutrikimai
- Širdies nepakankamumas
- Miokardo išemija (deguonies stoka širdies raumeniui)
- Širdies priepuolis
Diagnozės nustatymas
Atskleisti anomalinę vainikinę arteriją gali būti sudėtinga, nes įprastinės apžiūros metu žmogus gali atrodyti visiškai sveikas, ypač jei nėra jokių simptomų.
Kokie tyrimai atliekami?
- Kompiuterinės tomografijos angiograma
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Transtorakalinė echoskopija
- Elektrokardiograma (EKG)
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas
- Širdies kateterizacija
- Fizinis krūvio testas
Gydymas ir valdymas
Kai kuriems pacientams, ypač jei anomalija susijusi su kairiosios vainikinės arterijos pradžia, rekomenduojama chirurginė operacija – nepriklausomai nuo to, ar jaučiami simptomai. Tuo tarpu dešinės vainikinės arterijos anomalija dažniausiai gydoma operacija tik esant nusiskundimams. Daugelis suaugusiųjų, kurių dešinioji vainikinė arterija išeina netinkamoje vietoje, dažnai gali gyventi be operacijos.
Jei operacija nėra įmanoma ar nereikalinga, gydytojas gali patarti riboti fizinį krūvį. Kai kuriems skiriami širdies veiklą palengvinantys vaistai, tokie kaip diuretikai ar beta adrenoblokatoriai. Fizinį aktyvumą riboti reikėtų tik tais atvejais, kai dėl anomalios arterijos padidėja staigios širdies mirties rizika.
Kokie gydymo būdai taikomi?
- Arterijos perkėlimas ir prijungimas prie teisingos aortos vietos
- Koronarinės arterijos atvirinimas (kai vainikinė arterija išeina iš netinkamo ančio)
- Plaučių arterijos perkėlimas
- Vainikinių arterijų dalies padidinimas su audinio lopu
- Koronarinės arterijos šuntavimas
- Intervencinės procedūros su stento įvedimu
Chirurginė intervencija, kaip ir bet kuri kita operacija, gali turėti tam tikrų rizikų:
- Kraujavimas
- Kraujo krešulių susidarymas
- Žala vainikinei arterijai
- Aortos vožtuvo nesandarumas
- Operacijos metu išlieka nedidelė mirties rizika
Pooperacinis laikotarpis
Po operacijos vaikas ligoninėje praleis kelias dienas ir turės vartoti aspiriną apie tris mėnesius. Po šio laikotarpio dauguma vaikų gali grįžti prie įprasto fizinio aktyvumo, įskaitant sportą.
Prevencija ir gyvenimo kokybė
Anomalinės vainikinės arterijos negalima išvengti, nes ji susiformuoja prieš kūdikiui gimstant. Net ir be simptomų, tokiems vaikams būtina reguliariai lankytis pas gydytoją. Tyrimai, kuriais ši būklė buvo nustatyta, kartojami ir tolimesnėje stebėsenoje.
Gyvenimo prognozės
Jei naujagimiui nustatoma kairės vainikinės arterijos anomalija iš plaučių arterijos ir jis nėra gydomas, išgyvenamumas siekia vos 10%. Tačiau laiku suteikus pagalbą, prognozė tampa labai gera. Operacija, atliekama sergant AAOCA, paprastai pašalina simptomus ir sumažina staigios mirties riziką. Problemos tikimybė priklauso nuo to, kuri arterija yra pažeista – dešinioji ar kairioji.
Kasdienė priežiūra
Vaikui, laukiančiam operacijos arba kai operacija nėra reikalinga, gydytojas gali patarti sumažinti fizinį aktyvumą. Jei rizika itin maža, vaikas gali gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą be didesnių apribojimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite, kad kūdikis dažnai verkia, atrodo išblyškęs ar kvėpuoja per greitai. Jei esate suaugęs ir jaučiate stiprų krūtinės skausmą ar dusulį, būtina nedelsiant ieškoti skubios pagalbos.
Klausimai gydytojui
- Kokio tipo anomalija nustatyta mano vaikui?
- Koks gydymas tinkamiausias?
- Kaip dažnai reikės lankytis pas gydytoją?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
