Anominė afazija – tai kalbos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumais prisiminti ir pasakyti norimus žodžius tiek šnekant, tiek rašant. Dažnai žmonės jaučia, kad žodis yra „ant liežuvio galo“, tačiau vis tiek negali jo iškart pasakyti. Nors gramatika ir sakinių struktūra išlieka taisyklinga, sunkumai dažniausiai kyla bandant įvardyti daiktus, vietas ar veiksmus – tai yra, daiktavardžius ir veiksmažodžius. Tokiais atvejais dažnai naudojami bendri, apibendrinantys žodžiai, o paprasti pasakymai neretai tampa ilgesni ir net gi sunkiau suprantami.
Pavyzdžiui, galvoje sukasi žodis „obuolys“, tačiau jo ištarti nepavyksta – vietoj to gali pasakyti „tas raudonas dalykas, kuris auga medyje“ arba „tas, ką deda į pyragą“. Nors aplinkiniai dažnai iš konteksto perpranta, apie ką kalbama, pačiam žmogui tai sukelia nemažai nusivylimo ir frustracijos, nes mintys lieka neišsakytos taip aiškiai ir greitai, kaip norėtųsi.
Visgi, šis sutrikimas jokiu būdu nėra susijęs su intelekto pokyčiais ar atminties sutrikimais. Anominė afazija – dažnas ir paprastai lengvas afazijos tipas, dar vadinamas anomija, amnezine arba nominaline afazija.
Anominės afazijos simptomai
Svarbiausias požymis – gebėjimo rasti tinkamiausią žodį sumažėjimas. Dažniausiai sunku įvardyti daiktus, veiksmus, žmones ar vietas. Pagrindiniai šio sutrikimo bruožai yra:
- Kalbėjimo sustojimai ir pauzės ieškant žodžio.
- Užstrigimas ties tam tikru žodžiu – sunku jį prisiminti, nors mintyse jau žinai, ką nori pasakyti.
- Žodžių aprašymas vietoje aiškaus jų įvardijimo.
- Bendro pobūdžio žodžių, tokių kaip „daiktas“, „reikalas“, vartojimas vietoje specifinių terminų.
Dažnai žodis „išplaukia“ po kelių akimirkų ar net pasibaigus pokalbiui. Tokie sutrikimai gali apsunkinti bendravimą ir ilgainiui lemti socialinį atsiribojimą ar net depresiją.
Anominės afazijos priežastys
Anominės afazijos pagrindas – pažeidimai smegenų srityse, atsakingose už kalbos apdorojimą. Dažniausiai šią problemą sukelia insultas. Kiti galimi pažeidimus sukeliantys veiksniai:
- Smegenų navikai.
- Galvos smegenų traumos.
- Smegenų infekcijos.
- Neurodegeneracinės ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.
Šis sutrikimas paprastai pažeidžia kairįjį smegenų pusrutulį, ypač – kairiųjų smilkinio ir momeninės skilties sritis. Šios sritys atsako už žodžių parinkimą ir sakinio formavimą.
Anominės afazijos diagnostika
Anominės afazijos nustatymas prasideda nuo fizinės ir neurologinės apžiūros bei išsamios paciento anamnezės. Nėra vieno specialaus testo šiam sutrikimui tiksliai identifikuoti, tačiau įvairūs bandymai padeda atskirti, ar simptomus sukelia būtent afazija, ar kita būklė.
Gydytojas gali nukreipti pas logopedą – kalbos specialistą, kuris atliks platų kalbos įgūdžių įvertinimą. Jo metu vertinama, kaip žmogus įvardija objektus, kartoja frazes, skaito ir rašo. Siekiant vizualiai įvertinti pažeistas vietas smegenyse, dažnai atliekami smegenų vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT).
Anominės afazijos gydymas ir valdymas
Šiuo metu nėra priemonių, galinčių visiškai išgydyti anominę afaziją. Vis dėlto, ypač po insulto, kai kurių žmonių gebėjimas rasti tinkamą žodį atsistato per kelias dienas ar savaites; vis dėlto net iki 40 % pacientų šis simptomų kompleksas gali išlikti ilgiau. Lėtinę, ilgai trunkančią afaziją galima tvarkyti taikant specialias terapijas.
Pagrindinis būdas pagerinti žodinę raišką – kalbos terapija. Logopedas padeda lavinti žodžių paiešką, siūlo komunikacijos technikas, moko alternatyvių bendravimo būdų. Terapija pritaikoma kiekvienam žmogui individualiai, atsižvelgiant į unikalius sunkumus ir poreikius.
Išmoktus įgūdžius naudinga taikyti ir realiose situacijose, pavyzdžiui, užsakant maistą kavinėje ar bendraujant su draugais. Tokie pratimai padeda stiprinti kalbos laisvumą, gebėjimą tiksliau pasirinkti žodžius, stiprina pasitikėjimą savimi kasdienėje veikloje.
Gydymo taktika gali apimti ir pagrindinės priežasties – pavyzdžiui, infekcijų ar nuolat progresuojančių ligų – valdymą. Jų gydymas gali stabdyti ar sumažinti afazijos simptomus.
Anominės afazijos prevencija
Nors ne visus atvejus galima išvengti, sumažinti riziką susirgti anomine afazija padės pasirūpinimas bendra sveikata bei tinkama profilaktika. Svarbu tinkamai gydyti lėtines ligas ir naudoti apsaugos priemones dirbant ar užsiimant veikla, kai padidėja galvos traumos tikimybė.
Anominės afazijos eiga ir prognozė
Šis sutrikimas gali atsirasti staiga, pavyzdžiui, patyrus insultą ar galvos traumą, bet gali išsivystyti ir palaipsniui, senstant. Daugumoje atvejų bėgant laikui simptomai švelnėja, tačiau kai kuriems žmonėms afazija išlieka arba reikalauja ilgalaikės pagalbos ir pritaikymų.
Kalbos terapijos pagalba dažnai pavyksta pagerinti žodžių paieškos įgūdžius ar išmokti kitų negu kalba komunikacijos būdų. Naudingais gali tapti ir proto mankšta: galvosūkiai, žaidimai, specialios mobiliosios programėlės, kurios aktyvina kalbos funkcijas ir padeda užtvirtinti išmoktas žinias.
Kada kreiptis dėl pagalbos?
Jeigu nuolat sunku pasakyti ar atpažinti daiktus, tiksliai įvardyti daiktus ar veiksnius, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Simptomų pradžia nebūtinai reiškia prastą atmintį – neretai už to slypi aiškios medicininės priežastys, kurias nustačius galima imtis tinkamo gydymo.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar mano kalbos gebėjimai su laiku pagerės?
- Kada galiu tikėtis geresnių rezultatų?
- Kaip dažnai rekomenduojama lankytis kalbos terapijoje?
- Kokius pratimus ar veiklas galiu atlikti namuose, kad išlaikyčiau smegenų aktyvumą?
